VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. Jei ankstesniais metais sausio pabaigos ar vasario pradžios šalčiai duobes paslėpdavo iki pavasario, tai šiemet jau prasidėjęs tirpsmas apnuogino pavojingus kelių dangos pažeidimus gerokai anksčiau. Apie tai rašo BTA spaudos tarnyba.
Specialistai dalinasi patarimais, kaip išvengti nemalonių beprasidedančio pavasario staigmenų.
Duobių šiemet netrūks
Nutirpus sniegui pirmus keletą mėnesių, kol kelininkai nepašalina opiausių trūkumų, bendrovė fiksuoja maždaug 2,5 karto daugiau pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos, nei likusią metų dalį. Šiemet skundų dėl apgadintų automobilių kreivė pradėjo kilti kur kas anksčiau nei pastaruosius keletą metų.
"Asfaltuotų kelių dangos pažeidimai atsiranda per šalčius: pro plyšius subėgęs vanduo užšąla, plečiasi ir pažeidžia kelio dangos vientisumą. Ledui ištirpus per pažeistas vietas važiuojantys automobiliai skilimus didina ir tose vietose atsiranda duobės. Jos gali ne tik prakirsti padangas, bet ir apgadinti ratlankius ar net automobilio važiuoklę, o žala transporto priemonei gali būti skaičiuojama ir tūkstančiais eurų", – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Jis pridūrė, kad šie metai keliams buvo patys nepalankiausi, kokie tik galėjo būti – būta daug svyravimų tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, taip pat – daug kritulių, po kurių reikėjo valyti kelius ir barstyti juos druska.
"Nemalonios staigmenos gali ištikti ir tuos vairuotojus, kurie kasdien į darbą ir namus važiuoja tuo pačiu keliu ir mano puikiai pažįstantys kiekvieną savo kelio duobutę. Dangoje, kuri vieną dieną atrodė lygi, kitą dieną gali atsiverti pavojinga duobė. Dėl to būtų protinga pasirinkti mažesnį greitį ir stebėti, ar ant kelio nesimato balų. Jos gali slėpti nežinomo gylio duobes", – rekomenduoja ekspertas.
Kaip sumažinti nuostolius
Skausmingas kontaktas su kelio duobe neabejotinai koreguoja dienos planus. Tačiau tinkami vairuotojo veiksmai gali apsaugoti nuo rimtų išlaidų.
Bendrovės atstovas priminė, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti kelio nelygumų padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir KASKO.
Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau neturint KASKO draudimo žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta.
"Įvykis tikrai turi būti įvykęs dėl kelio defekto – dar nėra atšaukti kelių eismo taisyklių punktai, nurodantys vairuotojams pasirinkti saugų greitį, stebėti kelią. Kartais pasitaiko atvejų kai vairuotojai lekia kaip akis išdegę prastu keliu arba remontuojamu ruožu. Tad, teisybės dėlei, tikrai reikia nepamiršti ir pačiam saugotis – toli gražu ne visada automobiliai apgadinami vien dėl kelių būklės", – paaiškino Žiukelis.
Antruoju atveju žalos vertinimo ir atlyginimo imasi draudimo bendrovė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingos įmonės klientams siūlo nevienodas draudimo sąlygas: ne visais atvejais KASKO draudimo išmoka draudėjui skiriama "tik" prakirtus padangą. BTA draudimas lengvųjų automobilių vairuotojams tokiu atveju atlygina žalą ne tik už vieną prakirstą padangą, bet ir už analogišką padangą kitam tos pačios ašies ratui, netaikant išskaitos. Jeigu pažeidžiamos dvi skirtingų ašių padangos – atlyginama visų keturių analogiškų padangų kaina.
Kompensuojama ir didesnės apimties – ne vien padangoms – kelio nelygumų sukelta žala. Vėliau draudimo įmonė šios žalos atlyginimo gali reikalauti iš už kelią atsakingos institucijos.
"Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti po rimtesnio smūgio, įkritus į duobę kelyje – saugiai sustoti, įjungti avarines šviesas, apžiūrėti automobilį ir kelio duobę. Jei yra pavojus kad kitas vairuotojas taip pat gali apgadinti automobilį, pastatyti avarinį ženklą. Tuomet kviesti policiją, kuri įvertins situacijai, esant reikalui iškvies atsakingas kelius prižiūrinčias įmones", – rekomenduoja Žiukelis.