VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų technologijos universiteto "MISIS" mokslininkai su tarptautine komanda susintetino naują medžiagą, pasižyminčią unikaliomis antibakterinėmis ir priešvėžinėmis savybėmis. Pasak autorių, ji turi didelių pritaikymo biomedicinoje perspektyvų. Tyrimas paskelbtas žurnale "Materials Chemistry and Physics".
Nacionalinio mokslinių tyrimų technologijos universiteto "MISIS" mokslininkai sukūrė cinko oksido nanostrypų gamybos technologiją. Šios medžiagos išskirtinumas yra tas, kad ji yra netoksiška, pasižymi dideliu fotokataliziniu aktyvumu ir antioksidacinėmis savybėmis.
Mokslininkai išbandė medžiagos aktyvumą prieš įvairias patogenines bakterijas, pavyzdžiui, gramteigiamas stafilokokų bakterijas. Jie taip pat ištyrė susintetintų nanostrypų priešvėžinį aktyvumą, naudodami kolorimetrinius testus, kad įvertintų ląstelių metabolinį aktyvumą.
Kurdami naują medžiagą darbo autoriai panaudojo fitocheminius junginius, gautus iš atogrąžų miškuose paplitusio Sapotaceae šeimos augalo manilkaros (Manilkara littoralis) lapų ekstrakto. Manilkara — stambūs visžaliai arba lapuočių medžiai su pieno sultimis, kartais krūmai, iš viso yra apie 70 rūšių.
"Dauguma tokių nanomedžiagų sintezei naudojamų metodų yra brangūs arba susiję su toksiškų medžiagų, kurios neigiamai veikia žmogų ir aplinką, naudojimu. Mes pritaikėme "žaliąją" sintezę, naudodami nebrangias ir aplinkai nekenksmingas medžiagas", — papasakojo "MISIS" Funkcinių nanosistemų ir aukštos temperatūros medžiagų katedros inžinierius Jevgenijus Kolesnikovas.
Ekstraktui paruošti mokslininkai surinko jaunus M. littoralis lapus Indijos Andamanų ir Nikobaro salų atogrąžų miškuose. Tada lapai buvo nuplauti, išdžiovinti, sumalti ir paruoštas ekstraktas 80° C temperatūroje.
"Šį ekstraktą naudojome kaip stabilizatorių cinko oksido nanostrypų sintezėje, kur jis veikė kaip oksidacijos ir atstatymo agentas esant acetato susiskaidymui. Galiausiai mums pavyko sukurti alternatyvų būdą gauti priešvėžinius ir antibakterinius preparatus", — sakė Jevgenijus Kolesnikovas.
Anot jo, ateityje "MISIS" mokslininkai, įgyvendindami programą "Prioritetas 2030", planuoja sukurti "žaliąjį" nanomedžiagų sintezės metodą biomedicinos reikmėms ir išplėsti gaunamų medžiagų sąrašą pagal sudėtį, struktūrą ir morfologiją.
Naujos sintezės technologijos leis žymiai išplėsti susintetintų medžiagų taikomumo galimybes, išlaikant jų saugumą žmonėms ir aplinkai.