Tokia padėtis netinka JAV – benzinas šalyje per brangus. Jie jau išpakavo strateginius rezervus, bet tai nepadėjo. Dabar, "Bloomberg" teigimu, Baltieji rūmai netgi yra pasirengę panaikinti Irano sankcijas, jei tik juodasis auksas atpigtų, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Naftos ralis
Praėjusių metų vasarį "Brent" pagal ateities sandorius kainavo netoli 60 USD už barelį, dabar – daugiau kaip 90. Tokios kainos nusileidžia tik 2009 m. buvusioms kainoms. Tai yra dujų kainų kilimo, paklausos atsigavimo po "lokdauno", logistikos nesėkmių ir geopolitinės įtampos pasekmė.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ir JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, 2022 metais pasauliui reikės daugiau naftos nei OPEC+ atsargų. Deficitas auga, rezervų gali neužtekti. Tuo tarpu vartojimas nuolat didėja: "omikrono" sukelta įtampa neturėjo tokio poveikio, kokio tikėtasi. Didžiausias pasaulyje nepriklausomas naftos prekybininkas "Vitol" taip pat prognozuoja tolesnį kainų augimą dėl ribotų naftos kompanijų gavybos pajėgumų ir pasiūlos trūkumo.
"British Standard Chartered" analitikai taip pat kalba apie "nuolatinį žaliavų trūkumą". Amerikiečiams tai labai nepatinka. Dar lapkritį Baltieji rūmai teigė, kad kainos buvo per didelės. Taigi, litras "Regular" benzino prieš metus JAV kainavo 59 centus, dabar – 87. Vašingtonas dėl to kaltina OPEC+.
Kiekvieną mėnesį kartelis kasdien padidina gavybą 400 000 barelių ir palaipsniui grįžta į normalią padėtį po didžiausio pavienio sumažinimo istorijoje dėl pandemijos. Tačiau to, pasak amerikiečių, neužtenka. Baltieji rūmai pažadėjo panaudoti "visas turimas priemones". Ir JAV Energetikos departamentas atvėrė naftos atsargas. Daugiau nei 600 milijonų barelių yra saugoma po žeme Luizianoje ir Teksase didelių ekstremalių situacijų atvejui. To pakanka, kad būtų galima pakeisti visą importą iš OPEC+ šalių daugiau nei metams. Tačiau kol kas nuspręsta parduoti tik 50 mln., o situacija nepasikeitė.
Nieko neišėjo
Baideno planas nepasiteisino ir davė tik trumpalaikį efektą dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso.
"Neplanuotas gamybos sumažėjimas kai kuriose Afrikos šalyse, Irake ir Libijoje gruodžio–sausio mėn. turėjo įtakos, o "omikronas" beveik neturėjo jokios įtakos ekonomikai", – aiškina Sinara investicijų banko analizės departamento direktorius Kirilas Tačenikovas.
Dėl geopolitinės rizikos prekybininkai suaktyvino pirkimus, baimindamiesi tiekimo sutrikimo. Kaip pabrėžia analitikos bendrovės "Borsell" viceprezidentė Olga Veretenikova, pačios JAV taip pat kursto pakilią tendenciją naftos rinkoje nuolatiniais pareiškimais apie gresiančią Rusijos invaziją į Ukrainą. Konfliktas, susijęs su dviem pagrindiniais žaliavų gamintojais, gresia didėjančiu energijos trūkumu pasaulyje.
"Daugelis šalių naikina kovidinius apribojimus, žmonės grįžta prie įprasto gyvenimo būdo, daugiau keliauja, vėl dirba biuruose. Benzino suvartojimas greitai grįš į 2019 metų lygį ir bus dar aukštesnis. Nepalankios oro sąlygos taip pat didina energijos poreikį, ypač JAV", – atkreipia dėmesį Veretenikova.
Vasario pradžioje Baltieji rūmai leido užsienio įmonėms išimties tvarka eksploatuoti civilinius Irano branduolinius objektus. Tai nepanaikina naftos embargo. Dabar, pasak "Bloomberg", paaiškėjus, kad atsargų atleidimas nepadėjo, amerikiečiai netgi pasiruošę atsisakyti sankcijų, jei tik kainos kris.
Tokio scenarijaus tikimybė yra gana didelė. Remiantis prognozėmis, Teheranas gali tiekti rinkai nuo 1,8 iki 2,2 mln. barelių per dieną. Tačiau dauguma ekspertų įsitikinę, kad jei taip atsitiks, naftos kainos labai nesumažės. Faktas yra tas, kad Iranas ilgą laiką gana daug parduoda apeidamas embargą.
"Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Kinija atvirai paskelbė apie naftos tiekimą iš Irano. Geriausiu atveju galime kalbėti apie papildomą pusę milijono barelių per dieną. Galbūt iki metų pabaigos apie milijoną. Reikalingos didelės investicijos, toliau didinti gamybą", – sako Veretenikova.
O užsienio investuotojai vargu ar tuo susidomės, bijodami, kad pasikartos 2018 m. situacija, kai Donaldas Trampas vėl įvedė Iranui sankcijas, kurios buvo panaikintos 2015 m. valdant Barakui Obamai.
Tam pritaria ir analitikas bei kontroliuojančiosios investicijų bendrovės "GLS INVEST" ("LLC GSL Invest") vadovaujantis partneris Eduardas Bugrovas.
"Iranas iš karto dėl sukauptų atsargų į rinką gali atnešti keturis milijonus barelių per dieną, o tai sumažins kainas 15–20 JAV dolerių. Tačiau atsargos greitai baigsis. Ir rinka suvirškins du milijonus barelių per dieną be jokių atsargų", – pažymi jis.
Be to, primena ekspertas, Irano nišą tvirtai užėmė Saudo Arabija, kuri vargu ar pasiduos be kovos. Turint omenyje, kad ji yra strateginė JAV partnerė Artimuosiuose Rytuose, teks atsižvelgti į didžiausios naftos eksportuotojos nuomonę.