Sutepkite stygas: Lietuva nesugebės ištraukti rusofobiškos dainos be ES pagalbos

Lietuvai Miuncheno saugumo konferencijoje atstovaus prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jie kartu su ES ir NATO šalimis trauks dainą apie "Rusijos invaziją" į Ukrainą, užkulisiuose palikdami lenkų ir vengrų problemą.
Sputnik
30 NATO šalių ir 27 ES šalys Miunchene per artimiausias tris dienas trauks vieną dainelę – "Apie agresyvią Rusiją". Šiame harmoningame chore skambės ir Lietuvos partija, kurią atliks prezidentas ir Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Nausėda: Rusijos ir Baltarusijos pratybų pratęsimas "kelia grėsmę" Europos saugumui
Iš viso 58-ojoje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaus 35 pasaulio valstybių prezidentai ir vyriausybių vadovai. Verta priminti, kad Jungtinės Tautos (JT) turi 193 valstybes. Tai reiškia, kad šį forumą galima drąsiai vadinti savotiška "kolektyvinių Vakarų kabala", kurios pagrindinės priešininkės šiandien yra Rusija ir Kinija.
Kinija, žinoma, gaus pipirų už Taivaną, o Rusija už Ukrainą, kurios Putinas ir Šoigu niekaip neužpuola. Kol kas pagrindinė žiniasklaida yra paskelbusi dešimtis žemėlapių su rodyklėmis, užsimenančiomis apie Rusijos "invaziją", o atakos datos pažymėtos dviejų ar trijų dienų tarpu.
Nesulaukdamos "invazijos", Ukrainos ginkluotosios pajėgos, spjovusios į visus Minsko susitarimus, pačios pradėjo masinį DLR ir LLR pozicijų apšaudymą visoje kontaktinėje linijoje. Taip Donbaso gynėjus bandoma išprovokuoti atsakomiesiems veiksmams, kurių filmuoti susibūrė visa Vakarų žurnalistų armija.
Landsbergis: Rusija bando perrašyti Europos saugumo architektūrą
Lietuva prisideda prie karinės isterijos kurstymo. Dar 2014 metais Vilnius, tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės palaimintas, pirmasis pasaulyje atsiuntė "mirtinus ginklus". O likus vos kelioms dienoms iki pirmosios "invazijos" datos, vasario 16 d., Lietuvos krašto apsaugos ministerija Kijevui atsiuntė partiją "Stinger MANPADS", o Lietuvos karo instruktoriai apmokė Ukrainos kariuomenę, kaip jais naudotis.
Politinėje kovoje su Rusija ir "Donbaso separatistais" uoliai kariauja visa aukščiausia Lietuvos vadovybė – prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė ir, žinoma, energingasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

"Turime stiprinti atgrasymą ir gynybą visoje Aljanso rytinėje dalyje, įskaitant Baltijos regioną, įvertinant šio regiono saugumo specifiką. Sąjungininkų karinis buvimas ir greitas pastiprinimas krizės atveju – esminis atgrasymo ir gynybos elementas", – konferencijos Miunchene išvakarėse Briuselyje sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Tačiau už Ukrainos gynybos "Europos vienybės" dūmų uždangos jau aiškiai matyti "nevienybės" šviesa. Atidžiau pažvelkime į Vengriją, prisiminkime vengrų tautinę mažumą Užkarpatės regione. Ne kartą buvo pastebėta, kad Ukrainos vengrai atsisakė laikytis Ukrainoje priimtų įstatymų, ypač Kalbos įstatymo. O Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas vos prieš porą savaičių lankėsi Maskvoje ir savo vizitą pavadino "taikos palaikymo" principu, išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos ir Vakarų pozicijų skirtumai gali būti įveikti.
Jis taip pat pasirašė ilgalaikę rusiškų dujų tiekimo vidutinėmis fiksuotomis kainomis sutartį. O prieš tai Budapeštas ne kartą išprovokavo Briuselio nepasitenkinimą dėl savo homofobiškų pažiūrų. Ir, matyt, norėdamas kažkaip sutramdyti užsispyrusius vengrus, Vakarų paskelbtos "Rusijos invazijos į Ukrainą" dieną, vasario 16 d., ir likus kelioms dienoms iki Miuncheno saugumo konferencijos, Europos teismas nubaudė vengrus "europietišku rubliu".
Už tai, kad nepaisė ES įstatymų viršenybės prieš savo teisę, Budapeštas ir Varšuva neteks nemažos visos Europos katilo davinio dalies. ES teisinės valstybės mechanizmas buvo patvirtintas 2021 metų pradžioje kaip atsakas į Lenkijos teismų reformą. Jame numatyta, kad Europos Komisija gali sumažinti lėšų iš jungtinio biudžeto išdavimą toms valstybėms, kuriose gresia netinkamas pinigų panaudojimas dėl teisės viršenybės pažeidimų.
Šimonytė vyksta oficialaus vizito į Ukrainą
Kita vertus, Vengrija yra baudžiama už nenorą į savo teisės aktus įtraukti LGBT asmenų teisių įstatymų. Europos teismo sprendimas sukėlė pasipiktinimą Lenkijoje ir Vengrijoje. O prezidentas Viktoras Orbanas užsiminė, kad Vengrija svarsto galimybę pasitraukti iš ES.
Kiek anksčiau apie panašias perspektyvas pradėjo kalbėti Varšuva. Ir jei rusofobinėje isterijoje lietuviai ir lenkai susiliejo ekstazėje, tai apie Vengriją Vilnius vis dar tyli. Juk Budapeštas gali pradėti grandininę reakciją Europos Sąjungoje, kurioje pirmaujančios šalys vis labiau pavargsta maitinti atsiliekančias, iš kurių jokios naudos, tik galvos skausmas nuo isterijos, kad "rusai puola!"
Be taukų iš europinio katilo lietuviams bus sunku dainuoti antirusiškame chore. O lenkai pasiruošę lietuviams įmesti tik gabalėlį savos gamybos virtos dešros už gerą kainą. Nemokamos dovanos XXI amžiaus Sandraugoje nedalijamos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.