VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu Olafu Šolcu ir Lenkijos ministru pirmininku Mateušu Moraveckiu.
Susitikime aptartos atsakomosios priemonės į "Rusijos karinę agresiją Ukrainoje", tarp kurių Rusijos atjungimas nuo SWIFT sistemų, projekto "Nord Stream-2" plėtros sustabdymas, praneša Prezidentūra.
Prezidentas akcentavo, kad, ukrainiečiams "kovojant ne tik už savo, bet ir už visos Europos laisvę ir demokratiškas vertybes, privalome padaryti viską, kas mūsų galioje, jog sustabdytume Rusijos agresiją".
"Esame čia tam, kad sukurtume plačią koaliciją ir išgelbėtume nepriklausomą, demokratinę Ukrainą", — Berlyne sakė Nausėda.
Susitikime aptartos griežčiausios sankcijos Rusijai. Lietuvos prezidentas dar kartą išreiškė tvirčiausią paramą Rusijos atjungimui nuo SWIFT sistemų ir projekto "Nord Stream-2" plėtros sustabdymui. Susitikime aptarta ir Ukrainos perspektyva tapti Europos Sąjungos šalimi kandidate, kurią Lietuvos vadovas tvirtai palaiko.
"Turime nedelsdami teikti visokeriopą pagalba Ukrainai — tiek finansinę, tiek karinę. Prezidentas informavo, kad Lietuvos parama — apsauginė įranga, automatai ir karinė amunicija — jau pakeliui į Ukrainą", — cituojamas pranešime Nausėda.
Lietuvos prezidentas, Vokietijos kancleris ir Lenkijos premjeras aptarė ir vakar NATO viršūnių susitikime priimtų svarbių sprendimų dėl NATO šalių saugumo detales.
"Labai vertiname Vokietijos lyderystę eFP ir neseniai priimtą sprendimą dislokuoti papildomas karines pajėgas Lietuvoje, tačiau situacija keičiasi neprognozuojamai, todėl turime būti pasirengę viskam, toliau didinti NATO buvimą rytiniame Aljanso flange", — teigė Nausėda.
Rusija anksti ketvirtadienio, vasario 24 dieną, rytą pradėjo karinę "Ukrainos demilitarizavimo operaciją". Televizijos kreipimesi rusams prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad aplinkybės "iš mūsų reikalauja ryžtingų ir neatidėliotinų veiksmų, Donbaso liaudies respublikos prašė pagalbos".
Pasak Rusijos lyderio, "visa atsakomybė už kraujo praliejimą teks ant Ukrainos valdančiojo režimo sąžinės". Jis paragino Ukrainos kariuomenę nevykdyti baudžiamųjų Ukrainos valdžios įsakymų, padėti ginklus ir vykti namo.
Po to Vakarų šalys Rusijai įvedė naujas sankcijas, kurios daugiausia paliečia bankų sektorių, stambius verslininkus ir valdžios atstovus.