VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Teisingumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą Putino ir Lukašenkos atžvilgiu. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Kaip tvirtina ministerija, už agresijos nusikaltimą gali būti teisiama tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose.
Atsižvelgdama į tai, kad LR Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresiją, taip suteikdamas galimybę persekioti už ją atsakingus asmenis (remiantis universalios jurisdikcijos principu) ir juos teisti už akių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vadovų veiksmus Ukrainos atžvilgiu.
"Rusijos Federacija, pažeisdama pamatinius tarptautinės teisės ginkluotos jėgos nenaudojimo ir taikaus ginčų sprendimo principus, naudoja neišprovokuotą mirtiną karinę jėgą prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainos valstybę, jos teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę, civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Baltarusija, suteikdama savo teritoriją karinėms atakoms Ukrainoje planuoti ir jas vykdyti, taip pat vykdo agresijos aktą, kuris visapusiškai atitinka tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje išvystytą agresijos koncepciją", — rašoma pranešime.
Ministrės teigimu, už "agresiją" Ukrainoje atsakingų asmenų baudžiamasis persekiojimas gali tapti realybe, jei Generalinė prokuratūra įvertins visą jiems prieinamą informaciją ir pasinaudos Lietuvos nacionalinės teisės suteikiama universalios jurisdikcijos ir teismo už akių galimybe.
"Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas sukuria teisines prielaidas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Putiną ir Lukašenką nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, taip pat agresijos vykdymo vietos bei tai, ar už agresiją yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Rusijos ar Baltarusijos teisę", – sako Dobrovolska.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. rytą. Prezidentas Vladimiras Putinas pavadino jos tikslą — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Tam, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus prieš Donbaso civilius".
Rusijos Federacijos gynybos ministerijos teigimu, ginkluotosios pajėgos smogia tik karinei infrastruktūrai ir Ukrainos kariams, civiliams gyventojams niekas negresia. Su Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų parama DLR ir LLR grupės plėtoja puolimą. Bet apie Ukrainos okupaciją nėra kalbos, pabrėžė Rusijos prezidentas.