VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Pastarosiomis dienomis beveik kiekvienas visuomenės narys išgyvena stipresnes emocijas nei įprastai, rašo draudimo bendrovės "Gjensidige" spaudos tarnyba.
Psichologės Ingos Būdvytytės teigimu, svarbiausia šių emocijų neignoruoti – jas pažinti, priimti ir "įdarbinti". Geriausi receptai – pokalbiai su artimaisiais, griežta rutina bei aktyvi fizinė veikla.
"Dalis visuomenės gyvena su neapibrėžtumo bei nerimo dėl ateities jausmu. Jei ši būsena užsitęs, nukentės žmonių emocinė sveikata. Todėl labai svarbu emocijų neignoruoti, jas jausti ir imtis priemonių joms įveikti", – sako psichologė.
Draudimo bendrovės "Gjensidige" vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas visuomenės narys savaip išgyvena pasikeitusią emocinę aplinką, tačiau visi turėtų ieškoti jiems tinkamiausios išeities atgaunant pusiausvyrą. "Ją sugrąžinti gali ne tik pomėgiai, pokalbiai su žmonėmis, bet ir profesinė veikla – ėjimas į darbą ir įprastos rutinos laikymasis", – kalba Jundulas.
Septyni psichologės patarimai, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą
Anot jos, būtina išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą ir režimą. "Suprantu, kad naujienos kelia nerimą bei baimę, bet geriausia, ką galime šiomis dienomis padaryti – tęsti darbus, rūpintis šeima, atlikti savo pareigas. <...> Reikėtų keltis ir eiti miegoti kaip įprasta, vykti į darbą, į sporto klubą, vesti vaikus į būrelius, lankyti draugus ir artimuosius taip, kaip darėte iki šiol", – sakė ji.
Taip pat Būdvytytė pataria, nepaskęsti naujienų jūroje. "Reikėtų nuspręsti, kad naujienas tikrinsite kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare. Nes nuolatinis naujienų sekimas trukdo atlikti įprastus darbus, skatina nerimą, neleidžia susikaupti kitiems reikalams. Taip pat svarbu informacijos ieškoti ne visuose iš eilės, o tik patikimuose šaltiniuose", – dėstė psichologė.
Ji pridūrė, jog nors kyla įvairių neigiamų jausmų, svarbu nepasiduoti panikai ir baimei.
Anot Būdvytytės, reikėtų priimti baimės jausmą, bet stabtelėti ir prisiminti, kas padeda nusiraminti. Kiekvienas žmogus turi individualų nusiraminimo receptą – gal tai puodelis karštos arbatos, meditacija, sportas, tvarkymasis, skaitymas arba pasivaikščiojimas lauke su augintiniu, sakė ji.
"Jei nerimas stiprus ir nežinote, kur dėtis, galite jį "įdarbinti". Pavyzdžiui, užsiregistruodami į savanorių programas, kur teikiama pagalba Ukrainai. Tai padės jaustis labiau kontroliuojančiais situaciją ir kažką darančiais kitų labui, suteiks bendrumo jausmą", – pasakojo psichologė.
Taip pat priminta, kad itin svarbu kalbėtis. "Daug kalbėkitės su artimaisiais, nuraminkite vieni kitus, bendraukite su draugais, aptarkite naujienas, neužsisklęskite vieni su savo baime ir nerimu. Jei nėra su kuo pasidalinti, visada galite skambinti į pagalbos telefonu linijas", – sakė Būdvytytė.
Tuo tarpu, jei jaučiate, kad nesuvaldote savo būsenos, visada galite kreiptis pagalbos į specialistus, užbaigė psichologė.