Be to, jie karą paskelbė, beveik nekreipdami dėmesio į savo nuostolius, tiksliau, negalvodami apie pasekmes, kurias gali sukelti nesėkmingas (o sėkmingas ir negali būti, nors ne visi Vakarai tai supranta) Rusijos "iškirpimas" iš pasaulio ekonomikos, rašo RIA Novosti autorius Piotras Akopovas.
"Beveik", nes galingiausias – energetinis – ginklas, tai yra draudimas eksportuoti rusiškus energijos nešiklius – dar neįjungtas. Be to, Vakarai nesiruošia juo naudotis, bet labai bijo, kad to imsis pati Rusija.
Tačiau Kremlius neketina susprogdinti naftos ir dujų "atominės bombos“ – be to, iki šiol Rusijos reakcija į Vakarų sankcijas (tiksliau, vadinamąją blokadą) buvo praktiškai minimali. Kodėl? Nes Vakarų jau taikomos priemonės turės didžiulių pasekmių visai pasaulio ekonomikai, ne tik Rusijos.
Be to, pasekmės, kurių dabar niekas negali apskaičiuoti – senoji pasaulio santvarkos sistema (geopolitinė ir finansinė bei ekonominė) griūva mūsų akyse. Tačiau jos sunaikinimo greitis gali būti skirtingas – ir čia viskas priklauso nuo to, kiek ilgai tęsiasi Vakarų bandymai blokuoti Rusiją.
Kaip taip – argi ne amžinai? Ne, būtent dėl to, kad jie daro didžiulę, nepataisomą žalą patiems Vakarams ir jų sukurtai pasaulinei finansų ir ekonomikos sistemai (o anglosaksai nėra pasiruošę pripažinti jos neišvengiamo žlugimo). Be to, laikui bėgant ši žala didės – dauguma jų turi uždelstą (bet labai trumpam) poveikį. Taip pat ir dėl to, kad prieš Rusiją taikomos priemonės jau šokiruojančiai paveikė visą ne Vakarų pasaulį – ir reikia kažkaip įtikinti, kad visa tai buvo išskirtinis ir laikinas reiškinys.
Todėl patys Vakarai suinteresuoti panaikinti skaudžiausią sankcijų dalį visiems, tačiau tik įsitikinus bandymų sustabdyti ir ekonomiškai sutriuškinti Rusiją beprasmiškumu. Tai yra, Vakarai vis dar tikisi Rusiją sutriuškinti ekonomiškai? Taip, dalis Vakarų elito aiškiai tuo tiki – kitaip jie nebūtų griebęsi tokių plataus masto ir dviprasmiškų sankcijų.
Putinas sutelkė dešimtis tūkstančių karių, o sąjungininkės valstybės atsakė sutelkdamos savo milžinišką finansinę galią, dabar tai yra finansų ir kariuomenės lošimas, rašo Julia Friedlander iš Atlanto tarybos. Bet jei Rusijos kariuomenė neišvengiamai pasiekia savo tikslus, tai kaip išmatuoti Vakarų finansinių smūgių sėkmę? Juk netrukus paaiškės, kad jie nusitaikė į Maskvą, bet patys atsidūrė savo globalioje sistemoje.
Jie norėjo užblokuoti Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, bet galiausiai užblokavo savo raktus valdyti pasaulį. Tačiau dabar Vakarai nori apie tai negalvoti – artimiausiais mėnesiais jų lauks jei ne Rusijos ekonomikos žlugimas, tai bent jau staigus pragyvenimo lygio Rusijoje kritimas ir didelio masto Rusijos žmonių nepasitenkinimas.
Ir nors Vakarai rusų gerai nepažįsta, supainiodami su jais mūsų emigrantus ir oligarchus, jie vis tiek supranta, kad vieno gyvenimo pablogėjimo nepakaks, kad žmonės nusigręžtų nuo Vladimiro Putino. Todėl jie laiko antrąja būtina sąlyga, jei ne karinį Rusijos pralaimėjimą (nedaug žmonių tuo tiki net tarp labiausiai užsispyrusių rusofobų), tai karinės operacijos Ukrainoje vilkinimą.
Jiems reikia kuo daugiau rusiško ir ukrainietiško kraujo – todėl Vakarai nekviečia Zelenskio įsakyti nutraukti beprasmišką pasipriešinimą, o visais įmanomais būdais palaiko Ukrainos vadovybę, žada "Stingerius" ir narystę Europos Sąjungoje.
Palaiko pirmiausia morališkai – nes materialiai (tai yra karinių atsargų) faktiškai nebegalima paremti. Ar manėte, kad Vakarai tiki, kad Ukraina laimės, Zelenskis liks prezidentu ir šalis įstos į ES? O gal jis tikisi, kad Rusijos kariuomenė pasitrauks, palikdama Ukrainą atvirą Vakarų įtakai – ir laikui bėgant ją, nors ir sumažintą, bus galima susigrąžinti? Žinoma ne. Vakarai dabar lažinasi tik dėl vieno: jiems reikia, kad kova tęstųsi kuo ilgiau. Pakankamai ilgai, kad sukeltų nepasitenkinimą, jei ne riaušes Rusijoje, kurios privers Putiną įsakyti pasitraukti iš Ukrainos.
Tuščios viltys? Taip, bet būtent tokia yra dalies anglosaksų elito logika. Štai ką sako Richardas Haasas, "sunkiausias" amerikiečių analitikas, Užsienio santykių tarybos pirmininkas: "Turime užtikrinti, kad jo šalis patirtų daugiau ekonominės žalos ir daugiau karinių nuostolių vietoje. Nemėgstu to sakyti griežtai, bet didžiausias Putino pažeidžiamumas yra žuvę Rusijos kariai. Taigi turime suteikti Ukrainai priemonių priešintis".
Ir tikslas čia jau ne tik Ukraina: Haasas ragina "keisti režimą" Rusijoje. Tam reikia surengti "antrąjį Afganistaną" rusams Ukrainoje – kaip atlantistai žadėjo dar prieš mūsų karinės operacijos pradžią. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad karinis aprūpinimas Ukrainai yra beveik neįmanomas, būtina išlaikyti moralę tos ukrainiečių dalies, kuri yra pasirengusi kovoti iki galo, žadant jiems pagalbą ir "griauti Rusiją iš vidaus".
O jei nebus Putino, nebus ir sankcijų, bus galima bandyti sumažinti iš jų ekonominę ir reputacinę žalą Vakarams. Tai yra maksimali užduotis. O minimali užduotis yra tiesiog susilpninti Rusiją, užsitęsiant karo veiksmais, išlaikant spaudimą sankcijoms. Šis paprastas planas turi tik vieną bėdą – karo veiksmai nebus uždelsti. Ukrainos armija sustabdys pasipriešinimą per ateinančią savaitę ar dvi.
Priversta – dėl apsupties – ar po Zelenskio įsakymo padėti ginklus, parodys laikas, bet ji tiesiog neturi galimybių ir resursų jokioms ilgalaikėms karinėms operacijoms. Taip, tada Rusija dar ilgai užsiims Ukraina, bet tai bus visai kita istorija ir kita Ukraina. Tačiau kai Vakarai bus įsitikinę, kad viltys dėl užsitęsusio karo nepasiteisino, ateis laikas nuspręsti, ką daryti su pogromu, kurį jie padarė pasaulinei finansų ir ekonomikos sistemai.
Daugiau nei tikėtina, kad po kelių mėnesių sankcijos Rusijai bus dalinai panaikintos (visiškai ne iš meilės rusams), bet pasaulio sugrąžinti nepavyks. Tektoniniai poslinkiai jau vyksta – karas žemėje baigsis, bet pasaulinė finansinė, ekonominė ir geopolitinė audra (iš kurios ilgainiui gims naujas pasaulis) tik prasideda. Ir ne Rusija su savo valia ir ištekliais atsidurs joje kaip paskutinė ir pralaimėjusi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.