VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Užimtumo tarnyba praneša, jog dešimtmečius vyravusios diskriminacinės nuostatos neįgaliųjų įdarbinimo srityje pamažu jau nyksta — daugiau nei 6,5 tūkst. šalies darbdavių priėmė dirbti žmones su negalia.
"Kol nedirbantys svarsto, ar verta dirbti, norintys įsidarbina — pernai darbo rinkoje įsitvirtino 7,8 tūkst. negalią turinčių asmenų. Tai — net 34,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Beveik dvigubai daugiau išaugo pasirinkusių savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą (2,68 tūkst.), palyginti su 2020 m. (1,5 tūkst.) ir 2019 m. (1,1 tūkst.)", — sakoma Užimtumo tarnybos pranešime.
Užimtumo tarnyboje pernai 4 proc. (9620) registruotų klientų turėjo negalią. Tai — vėlgi 36,8 proc. mažiau nei 2020 m. (15217) ir 2019 m. (11366). Daugiausiai kreipėsi 45-55 proc. darbingumo lygį turintys asmenys (62,4 proc.).
"Teigiamos patirtys ir dirbančiųjų atviroje darbo rinkoje skaičiaus augimas rodo, kokia kryptimi neįgaliųjų užimtumas turėtų būti skatinimas. Plečiame ir atvejo vadybininkų tinklą visoje šalyje – pernai padidinome jų skaičių nuo 47 iki 57, o šiais metais šis skaičius dar turėtų išaugti iki 100. Individualus darbas su ribotų įsidarbinimo galimybių asmenims padeda jiems geriau adaptuotis visuomenėje, o, išsiaiškinus jų poreikius ir lūkesčius, įsidarbinti. Tai, matome, atneša geresnius rezultatus", — papasakojo Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo vedėja Vaida Kamandulienė.
Anot pranešimo, tarp neįgaliųjų su aukštuoju išsilavinimu buvo daugiau nei dešimtadalis, su aukštesniuoju — 13 proc., kvalifikuoti darbininkai ar paslaugų srities darbuotojai — 44,4 proc. ir be profesinio pasirengimo — 31,6 proc. Didžiausią dalį sudarė 55 metų ir vyresnio amžiaus neįgalieji — 47,6 proc., 40-54 metų — 34,5 proc., 30-39 metų — 10,7 proc. ir mažiausiai — 7,2 proc. negalią turinčio jaunimo.
Negalią turinčių klientų daugiausiai buvo Pakruojo (8,7 proc.), Šiaulių miesto (7,3 proc.), Šalčininkų (6,7 proc.), Joniškio (6,4 proc.), Varėnos (6,3 proc.), Kupiškio ir Rokiškio (6 proc.) rajonuose. Radviliškio, Šiaulių, Kaišiadorių, Molėtų, Raseinių, Alytaus, Prienų, Šilutės ir Zarasų rajonuose šie asmenys sudarė daugiau nei 5 proc.
Žmonės su negalia dirba įvairiose srityse ir pareigose šalies įmonėse — MAXIMA LT "RIMI Lietuva", "Palink", "Ekskomisarų biuras", "Epsilon LT", "Lietuvos paštas", "Kaišiadorių paukštynas", Valstybinių miškų urėdija, "Eglės" sanatorija, "Rokiškio knygynas", "Lidl Lietuva" ir daugelis kitų.
Pažymima, jog daugiausiai negalieji nori dirbti pagalbiniais darbininkais, budėtojais, sargais, automobilio vairuotojais, valytojais, pardavėjais, aplinkos tvarkytojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbuotojais. Tačiau sėkmingai dirba buhalteriais, IT specialistais, pardavimo vadybininkais, konsultantais, slaugytojais ir kt.
Kamandulienės teigimu, pagrindinė spartesnės integracijos į darbo rinką problema susijusi su motyvacija ir kvalifikacijos trūkumu. Svarbiausios mokymo poreikio kryptys susijusios su profesiniu orientavimu, kompiuteriniu raštingumu, verslo kūrimo žinių ir įgūdžių stoka bei užsienio kalbų mokėjimu.
Pernai 1,6 tūkst. neįgaliųjų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausiai įdarbinta subsidijuojant (902) bei dalyvaujant profesinio mokymo programose (230). Paramos judumui ir neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėmis pasinaudojo 88 asmenys. Profesinės reabilitacijos programoje pradėjo dalyvauti 298 asmenys su negalia — čia daugiausiai įgijo apskaitininko, socialinio darbuotojo, floristo, slaugytojo padėjėjo, dekoratyvinių augalų auginimo ir želdynų įrengimo bei priežiūros, virėjo profesijas.
Lietuvoje yra apie 147 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių su negalia, kurie potencialiai galėtų dirbti, tačiau iš jų dirba tik 42 tūkst. Didžioji jų dalis dirba atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse — apie 10 proc. Užimtumo tarnyboje vasario 1 d. buvo registruota apie 13,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų su negalia. 45 proc. neįgaliųjų yra ilgalaikiai bedarbiai.