VILNIUS, kovo 2 – Sputnik. Grupė mokslininkų iš Egipto, JAV ir JK planuoja nuskenuoti Didžiąją Gizos piramidę (dar žinomą kaip Cheopso piramidė) kosminiais spinduliais, kad išsamiai ištirtų kiekvieną joje esantį kambarį, praneša Universe Today.
Anksčiau šis "pasaulio stebuklas" buvo ne kartą tiriamas. Pastaruoju metu naudojant aukštųjų technologijų įrenginius. Taigi 2016–2017 metais "ScanPyramids" komanda naudojo miuoną (specialius kosminius spindulius trimačiams modeliams kurti. – Sputnik) ir infraraudonųjų spindulių termografiją bei kitas technologijas.
Tuomet reikšmingas mokslininkų atradimas buvo vadinamoji "didžioji tuštuma" – trisdešimties metrų erdvė, esanti virš Didžiosios galerijos.
Dabar, pasak "Universe Today", prasideda nauja misija "Ištyrinėk Didžiąją piramidę" ("Explore the Great Pyramid"). Šiame projekte dalyvaujantys mokslininkai, tirdami vidinę piramidės sandarą, naudos ir miuonų tomografiją. Tačiau tik jų įrenginiai bus 100 kartų galingesni už tuos, su kuriais dirbo kolegos.
"Planuojame paimti teleskopus, kurių jautrumas yra 100 kartų didesnis nei neseniai Didžiojoje piramidėje naudotos įrangos. Šie miuonai galės prasiskverbti beveik į visus kampus ir pirmą kartą suteiks tikrą tokios didelės struktūros tomografinį vaizdą", – sakė sakė EGP atstovai.
Padedami itin galingų kosminių spindulių, ekspertai tikisi sužinoti, kaip buvo pastatyta didžioji piramidė, padaryti didelės raiškos nuotraukas ir dar daugiau. Misijos pradžios data dar nepaskelbta. Cheopso piramidė buvo pastatyta maždaug prieš keturis su puse tūkstančio metų. Kaip nustatė mokslininkai, statyba užtruko apie 27 metus ir apie 2,3 mln. akmens luitų. Beveik keturis tūkstančius metų 138 metrų kalkakmenio ir granito kapas buvo aukščiausias žmogaus sukurtas statinys pasaulyje.