Kas laukia pasaulinėje prekių rinkoje – RIA Novosti autoriaus Vladislavo Strekopytovo medžiagoje.
Rusijos "ekskliuzyvas"
Rusija yra viena turtingiausių šalių žaliavų aspektu. Pirma pasaulyje pagal gamtinių dujų gamybą ir eksportą, antra pagal naftos eksportą. Daugelis ekspertų mano, kad jei Maskva Vakarams atsakys tokiomis pat precedento neturinčiomis sankcijomis ir sustabdys energijos eksportą, tai taps pasauline krize.
Be naftos ir dujų, Rusijoje kasama anglis, geležies rūda, apatitas, kalio druskos, fosforitai, deimantai, varis, auksas, nikelis ir platinoidai, lydomas aliuminis, titanas ir chromas. Visa tai yra svarbios eksporto prekės.
Rusija yra didžiausia pasaulyje deimantų tiekėja, antra – kobalto, vanadžio ir platinos, trečia – aukso, nikelio ir sieros, ketvirta – sidabro ir fosfatų, penktoje – geležies rūdos. "Rusal" pirmauja tarp aliuminio lydymo įmonių, "Norilsk Nickel" gamina didžiausią pasaulyje kiekį nikelio ir paladžio, "VSMPO-Avisma" – titano.
"Metalų eksporto iš Rusijos nutraukimas pasauliui žada didelių problemų, – sako pramonės ekspertas, ekonomikos mokslų daktaras Leonidas Chazanovas. – Pavyzdžiui, sankcijos "Rusal" sukels aliuminio trūkumą JAV ir Europos Sąjungoje."
Kainų smukimas
Amerikos ir Europos gamintojams tai tolygu mirčiai, nes tiek metų stengiamasi išmušti iš savo rinkų produktus iš Kinijos. Situacija su nikeliu, kobaltu, platina ir paladžiu dar rimtesnė. Sankcijos prieš "Norilsk" nikelį sukels tikrą šoką – verto pakaitalo tiesiog nėra.
Brazilijos "Vale" nepajėgs patenkinti pasaulinės nikelio paklausos, o Japonijos "Sumitomo" nespės įvykdyti visų kobalto užsakymų. Apie platiną ir paladį net nekalbu. Dėl to JAV ir Europoje žlugs nerūdijančio plieno lydymas, automobilių gamyba ir naftos produktai.
Tačiau ne visi ekspertai yra tokie kategoriški. "Atsisakius tiekti rusišką produkciją, Vakarų rinkai skausminga bus tik paladžio, titano valcavimo gaminių ir elektrolitinio chromo situacija", – sako mineralinių išteklių ir metalurgijos ekspertas, technikos mokslų daktaras Igoris Petrovas.
Šių produktų pasaulinėje rinkoje Rusija užima 25–35 procentus, o juos pakeisti per trumpą laiką labai sunku. Rusija paladį tiekia JAV, Japonijai, Vokietijai ir kitoms pramoninėms šalims. Jis naudojamas kaip naftos krekingo ir organinės sintezės katalizatorius, taip pat elektronikoje.
Pagrindiniai Rusijos titano valcavimo gaminių vartotojai yra "Boeing", "Airbus", "Safran SA", "Rolls-Royce" ir kiti orlaivių ir variklių gamybos lyderiai. Elektrolitinį chromą šalis eksportuoja į JAV ir Vokietiją, kur jo pagrindu gaminami superlydiniai.
"Kitų spalvotųjų metalų atveju Rusija užima nuo penkių iki dešimties procentų pasaulio rinkos, o Vakarų įmonėms padėtis čia nėra kritinė, – tęsia ekspertas. – Bus sumažinta gamyba, galimas įmonių uždarymas".
Kanada ir JAV aliuminį gamina pačios, o Kinija nesunkiai užims Rusijos vietą šio metalo eksporte į kitas valstybes. Kanadoje yra didelių nikelio telkinių, o didžiausias atsargas turi Indonezija. Pagal varį esame tik šešti pasaulyje.
Čilė pirmauja didele persvara: šios valstybės dalis užima daugiau nei 35 procentus pasaulio rinkos, o gamybą padidinti nesunku.
"Panašus vaizdas yra ir su tam tikromis metalurgijos žaliavomis, kurias Rusija įprastai eksportuoja į Europą. Pavyzdžiui, Bolivija gali tiekti volframo koncentratą. O mes turėsime spręsti klausimą, kaip sukurti pajėgumus jo perdirbimui šalies viduje", – sakė jis.
Ekspertai vieningai sutaria, kad Europa neapsieina be mineralinių trąšų, kurių didžiąją dalį į Europos rinką tiekia Rusija ir Baltarusija. Jų gamybai reikalingos gamtinės dujos, o esant dabartinei kainai, net tos kelios Europoje dirbusios įmonės greičiausiai bankrutuos.
"Tie, kurie liks "ant ledo", negalės uždaryti vartojimo, o ES galimybės pirkti mineralines trąšas JAV, Kanadoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose yra labai apribotos, – sako Leonidas Chazanovas, – dėl to pasėlių derlius sumažės, o tai sukels maisto trūkumą ir didelę infliaciją".
Rusijos gamintojai nukreips srautus į Kiniją, Indiją ir Lotynų Ameriką.
"JAV fosfatines trąšas perka Rusijoje. Vargu ar pavyks jas pakeisti savo gaminiais, kurių kokybė gerokai prastesnė", – tęsia ekspertas.
Faktas yra tas, kad Rusijoje fosfatinės trąšos gaminamos iš apatitų, o JAV – iš fosforitų. Perėjimas prie fosforito trąšų neišvengiamai paveiks žemės ūkio produktų kokybę ir atsilieps Amerikos ūkininkams. Rusijos urano tiekimo nutraukimas bus labai opus ir JAV. Šiandien maždaug pusė JAV branduolinės energijos gaunama iš Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano. JAV neturi savo urano perdirbimo įrenginio. Todėl Baltieji rūmai išbraukė jį iš energetinių žaliavų, kurioms taikomas draudimas importuoti iš Rusijos, sąrašo.
Nepaisant to, kad Rusija yra žaliavų imperija, mes patiriame tam tikrų išteklių, pirmiausia metalų, deficitą, kurį daugiausia kompensuojame importuodami iš šalių, kurios neprisijungė arba iš dalies prisijungė prie sankcijų. Išimtis yra Ukraina. Čia situacija vis dar nėra labai aiški, tačiau, greičiausiai, ekspertai mano, kad bet kokiu atveju pristatymai tęsis, kaip ir sunkiausiais santykių laikotarpiais.
Ukraina eksportuoja titano ir cirkonio koncentratus. Jų dalis aprūpinant Rusijos metalurgijos įmones 2020 metais sudarė atitinkamai 80 ir 50 procentų.
"Neseniai Sibire pasirodžiusiam "Tugansky GOK" yra vilties, tačiau visada reikia atsižvelgti į gana ilgą prisitaikymo prie naujo tiekėjo produkcijos procesą, taip pat gali kilti problemų dėl rutilo koncentrato, naudojamo suvirinimui, elektrodams", – pažymi Igoris Petrovas.
Ukrainos įmonės yra susijusios su Rusijos įmonėmis daugiašalėse tiekimo grandinėse. Pavyzdžiui, Nikolajevsko aliuminio oksido gamyklos produkcija pristatoma į "Rusal" aliuminio lydyklas Rusijoje, o jų gaminamas metalas parduodamas JAV.
VSMPO-Avisma ilmenito koncentratą gauna iš Ukrainos, kur iš pradžių gaminama titano kempinė, o vėliau – valcuotas metalas, kurio pagrindiniai vartotojai yra JAV ir Europos lėktuvų gamybos įmonės.
Ukrainos, Vokietijos ir JAV dalyvavimas tarptautinėse Rusijos titano tiekimo grandinėse Maždaug 20 procentų visų pasaulyje įrodytų titano rūdos atsargų yra Ukrainoje. Be Rusijos, šį metalą tiekia Kinijai ir Turkijai. 2020 metais Ukraina buvo penkta pagal dydį geležies rūdos eksportuotoja pasaulyje. Antroje vietoje pasaulyje pagal galio gavybą, penktoje – germanio, šeštoje – titano, aštuntoje – mangano.
Kalbant apie neoną, Ukraina apskritai yra pirmoji pasaulyje – ji patenkina apie pusę pasaulio paklausos. Tiekimo sutrikimai gali sukelti didelių sutrikimų elektronikos ir kompiuterių įmonėms, kurioms yra būtinos mikroschemos. Be to, juo užpildomos dujų išlydžio lempos, fotoelementai, lygintuvai ir kiti radiotechnikos gaminiai, kriogeniniuose įrenginiuose naudojamas skystas neonas. Odesoje ir Mariupolyje veikia gamyklos, skirtos didelio grynumo neonui iš oro mišinio gaminti.
Rusija turi savo įmonę. Rizika nutraukti tarptautinius ryšius Rusija į Vakarus daugiausia eksportuoja mažai apdirbtas žaliavas – koncentratus ir pirminius metalus, grąžina aukštųjų technologijų produkciją. Pavyzdžiui, metalo milteliai, skirti 3D spausdinimui ir plazminiam purškimui, kurie yra labai paklausūs buitinėje variklių pramonėje, arba adatinis koksas aukštos kokybės elektrodams gaminti, be kurio neįmanoma pagaminti elektrinio plieno.
Atskira problema yra mūsų įmonių bendradarbiavimas su Europos ir Amerikos įmonėmis. Pavyzdžiui, Rusijoje pagaminti retųjų žemių metalų karbonatai pristatomi į Estiją, kur yra jų atskyrimo įmonė. Nemaža dalis gatavos produkcijos keliauja į JAV. Jiems tai vienas iš nedaugelio retųjų žemių šaltinių, kurie nėra kiniškos kilmės.
"Tokių ryšių nutraukimas neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes visiems dalyviams. Atsisakymo atveju Estija turės sukurti rimtas gamyklas Rusijoje arba gabenti karbonatus į Kiniją", – aiškina Petrovas.
Kitas pavyzdys – nerūdijantis plienas, kurį Maskva perka Europoje. "Rusijos vartotojai gali atsisakyti importuoti europietišką plieną, bet ten gamintojai tiesiog neras jam rinkos: vartojimas Senajame pasaulyje pasiekė lubas, o pasaulinė rinka persotinta Kinijos gaminiais", – sako Chazanovas. Tačiau pirmiausia Vakarams, žinoma, rūpi naftos ir dujų tiekimas iš Rusijos. Maskva vis dar vykdo visus tarptautinius įsipareigojimus, tačiau jei ji įves atsakomąsias sankcijas energijos eksportui, pasekmės pasaulio ekonomikai bus labai rimtos.