VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Latvijos prezidentas Egilis Levitas interviu CNN išreiškė paramą nuolatiniam JAV kariuomenės buvimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
"NATO turėtų sustiprinti rytinį flangą. Tai Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija, tai bus galingas signalas Maskvai, kad NATO yra pasirengusi ginti (aljanse — Sputnik) dalyvaujančias šalis. Taip pat sveikinu amerikiečių karius Lenkijoje ir Baltijos šalyse, mums reikia nuolatinio JAV kariuomenės buvimo regione", – sakė Levitas.
Jis pažymėjo, kad tai būtų atsakymas į "Rusijos idėjas apie agresiją už Ukrainos ribų".
2016 metais NATO viršūnių susitikime Varšuvoje aljansas nusprendė dislokuoti tarptautinius batalionus Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje šių šalių prašymu rotacijos principu. NATO kovinio bataliono grupė, kurią sudaro apie 1,2 tūkst. karių, kariniame Tapos miestelyje dislokuota nuo 2017 metų balandžio mėnesio.
NATO tarptautiniam batalionui vadovauja Didžioji Britanija. Ji taip pat, keisdama viena kitą rotacijos tvarka, tarnauja kariuomenei iš Prancūzijos ir Danijos.
Maskva ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad NATO grupuotės kūrimas rytiniame flange, tarp jų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, yra atvirai provokacinis ir akivaizdžiai neprisideda prie Europos saugumo stiprinimo.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad ja siekiama "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius merus patiria Kijevo režimo patyčias ir genocidą".
Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus prieš civilius" Donbase. Padedamos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų, DLR ir LLR grupės rengia puolimą. Bet apie Ukrainos okupaciją nėra kalbos, pabrėžė Rusijos prezidentas.