VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Lietuvos būsto rinkoje fiksuojami kainų šuoliai bei rekordinis sandorių skaičius. Praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.
Pažymima, kad konomistai pastebi, jog būsto pasiūla ir toliau išlieka labai ribota, tačiau karas Ukrainoje bei kiti veiksniai gali prislopinti pirkėjų entuziazmą.
"Dėl šios priežasties gyventojams renkantis dar tik vystomus būsto projektus, rinkoje dominuoja preliminarūs sandoriai. Jie galutinėje registrų centro statistikoje atsiduria tik užbaigus statybas, ir tai neretai įvyksta praėjus daugiau nei metams nuo preliminarios sutarties sudarymo. Todėl registrų centro duomenys rodo ne pačią naujausią sandorių statistiką", — komentuoja Vytenis Šimkus.
Ekonomistų vertinimu, įvairių alternatyvių šaltinių duomenys rodo, kad būstas Vilniuje vidutiniškai per metus pabrango maždaug penktadaliu. Per tą patį laiką atlyginimai Vilniuje augo 10 procentų, o palūkanų normos mažėjo.
"Nors šie veiksniai didino gyventojų galimybes įpirkti būstą, tačiau jie nesugebėjo kompensuoti būsto brangimo, todėl būsto įperkamumas Vilniuje mažėjo", — sako jis.
Pasak Šimkaus, šiuo metu senos statybos butų segmente vis dar pastebimas aukštas rinkos aktyvumas. "Naujo būsto atsargos Vilniuje šiuo metu siekia vos pusę įprasto lygio. Dažniausiai neparduotų ir vystomų butų pakanka 12 mėnesių pardavimams padengti, o dabar butų "atsargos" sostinėje nesiekia net pusės metų".
Ekonomistų teigimu, antrajame ir trečiajame pagal dydį šalies miestuose Kaune ir Klaipėdoje matomos panašios būsto rinkos tendencijos.
"Šiuose miestuose vyrauja aukštas aktyvumas senesnės statybos būstų rinkoje, ir stebimas naujų butų pardavimų sulėtėjimas. Kaune ir Klaipėdoje taip pat jaučiamas naujo būsto trūkumas, tačiau čia jis ne toks opus, kaip sostinėje Vilniuje", — pažymi Šimkus.
Pabrėžiama, kad Kaune būstas per metus brango 15 proc. ir 4 procentiniais punktais aplenkė atlyginimų augimą. Tačiau dėl mažėjusių būsto paskolų palūkanų normų įperkamumas Kaune traukėsi labai nežymiai.
Klaipėdoje ir atlyginimai, ir būsto kainos augo gerokai kukliau. Per metus būstas uostamiestyje brango 8 proc., o atlyginimai augo 6 proc., rodo "Swedbank" duomenys.
Šio banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad pastaraisiais metais stebėta nuomos pajamingumo mažėjimo tendencija dar labiau išryškėjo šių metų pradžioje. Nuomos pajamingumas rodo, kokią dalį būsto kainos sudaro jo metinės nuomos pajamos.
"Mažėjantis nuomos pajamingumas reiškia, kad būstas brangsta sparčiau nei didėja jo nuomos kaina — paprastai tokia situacija susidaro tuomet, kai paklausą pakursto nebe pirmąjį būstą įsigyjantys pirkėjai. Per metus Lietuvos didmiesčiuose būsto nuomos kainos padidėjo maždaug dešimtadaliu, o pardavimo kainos kilo dvigubai sparčiau", — komentuoja jis.
Nuomos pajamingumas Vilniuje nukrito iki 5,3 proc., Klaipėdoje ir Kaune, atitinkamai, iki 5,5 ir 6,3 proc.
Pasak jo, būsto paklausą slopinsiančių veiksnių šiuo metu netrūksta — greta prastesnių lūkesčių, mažėjančių būsto įperkamumo bei nuomos pajamingumo verta paminėti ir galimai didėsiančias palūkanų normas.
Abu ekonomistai teigia, kad pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis rinkoje buvo stebimas sumažėjęs lietuvių susidomėjimas būsto pirkimu ir būsto paskolomis.
Tačiau, ekonomistų vertinimu, šioks toks paklausos atslūgimas galėtų būti tinkama proga būsto rinkai pagaliau pasiekti balanso būseną.