VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Kai kurios Europos šalys aktyviai siekia įsiteikti NATO ir JAV, "aršiai atmesdamos" įvykius Ukrainoje, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ketvirtojo Europos departamento direktorius Jurijus Pilipsonas.
"Europos Sąjungos ir NATO valstybės narės pirmiausia reaguoja su pagarsėjusio euroatlantinio solidarumo dvasia. Daugeliu atvejų, deja, užfiksuotas aktyvus atskirų sostinių noras įsiteikti Briuseliui ir Vašingtonui savo "aštriu įvykių Ukrainoje atmetimu", – sakė Pilipsonas.
Jis pridūrė, kad Rusiją "šiek tiek suglumino" Slovėnijos pareigūnų reakcija – kalbant apie rusofobijos lygį.
"Vienašališkai laužomos tarpžinybinės sutartys. Slovėnijos piliečiai atsisako Rusijos valstybinių apdovanojimų, kalba eina apie priešiškus veiksmus prieš mūsų atstovybes Liublianoje. Ir tai vyksta pernai paskelbtos Rusijos ir Slovėnijos draugystės dienos fone, be to, 2010 m. Slovėnijos iniciatyva", – aiškino departamento direktorius.
Slovėnijos valdžia anksčiau pažadėjo padėti Ukrainai finansiškai, humanitariškai ir karinėje sferoje, atsiųsdama reikalingus krovinius. Šalies užsienio reikalų ministerija taip pat anksčiau panaikino visų penkių Rusijos garbės konsulų šalyje akreditaciją. Slovėnijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Janezo Janšos, aktyviai remia Kijevą viešose kalbose ir socialiniuose tinkluose.
Prasidėjus karinei operacijai Ukrainoje, šalis uždarė oro erdvę Rusijos lėktuvams. Vasario 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atsakydamas į Donbaso respublikų prašymus ir po Valstybės Dūmos deputatų kreipimosi, pasirašė dekretus, kuriais pripažįstamas LLR ir DLR suverenitetas. Vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo karinę specialiąją Ukrainos demilitarizavimo operaciją. Putinas pabrėžė, kad ja siekiama "apsaugoti žmones, kurie jauu aštuonerius metus patiria Kijevo režimo patyčias ir genocidą". Gynybos ministerijos teigimu, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę Ukrainos infrastruktūrą.