VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Klaipėdos jūrų uoste atlikti naftos produktų krovai skirtos pirmos krantinės rekonstrukcijos I etapo darbai. Į šį projektą investuota daugiau kaip 25 mln. eurų. Praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.
Pažymima, kad pirmo darbų etapo metu vietoj buvusio kranto tvirtinimo pastatyta nauja krantinė, kurios ilgis siekia daugiau kaip 235 metrų. Įgyvendinant projektą, prie krantinės išgilinta iki 17 metrų. Tai maksimalus siektinas gylis uoste.
"Užbaigus I etapą, naftos produktus kraunanti AB "Klaipėdos nafta" gali priimti ir krauti nebe du, kaip buvo iki šiol, o tris tanklaivius vienu metu. Visiškai įgyvendinus projektą, nauja infrastruktūra leis užtikrinti didelės talpos tanklaivių krovą, o tai reiškia didesnį uosto patrauklumą, efektyvesnę logistinę grandinę krovinių siuntėjams. Pasiekus 17 m gylį prie krantinių, ateityje bus galima maksimaliai išnaudoti uosto parametrus", — teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į pirmos krantinės infrastruktūros išvystymą I etape investavo 25,28 mln. eurų.
Tuo pačiu KN generalinis direktorius Darius Šilenskis pažymi, kad naujoji krantinė leis užtikrinti KN naftos terminalo veiklos tęstinumą, kol bus rekonstruojamos ar remontuojamos kitos dvi bendrovės naudojamos krantinės.
"Likusių KN naudojamų krantinių rekonstrukcijos darbai planuojami koordinuojant procesą su Uosto direkcija ir kitomis susijusiomis šalimis —siekiame, kad dėl atliekamų darbų nebūtų jokio neigiamo poveikio mūsų klientų teikiamoms paslaugoms. Pastatyta nauja krantinė užtikrins mums galimybes tolesnių rekonstrukcijos etapų metu priimti tanklaivius dviejose krantinėse, tokiu būdu netrikdant laivų krovos procesų", — sako jis.
Pasak KN, naujoji infrastruktūra ir suprastruktūra jau padeda didinti Klaipėdos naftos terminalo lankstumą, suteikia galimybes krauti daugiau ir įvairesnių produktų.
KN prie naujosios krantinės jau sėkmingai priėmė šešis tanklaivius.
Lietuva praranda tranzitą
Atsižvelgdama į tai, kad Baltarusijos ir Vakarų šalių santykiai smarkiai pablogėjo, ES įvedė Minskui sankcijas, įskaitant susijusias su tam tikrais ekonomikos sektoriais.
Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų ir trąšų tranzitą.
Taip pat smarkiai pablogėjo Lietuvos santykiai su Kinija, dėl to verslas susiduria su sunkumais eksportuodamas produkciją į Kiniją.
Daugelis ekspertų jau pastebėjo, kad sankcijos, turinčios įtakos Klaipėdos uosto veiklai, pakenks Lietuvos ekonomikai, tačiau Lietuvos valdžia to nenori pripažinti.