VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Nuotolinis pokalbis skirtas pasirengti kovo 24–25 dienomis Briuselyje vyksiančiam EVT susitikimui, rašoma Prezidentūros pranešime.
Pabrėžiama, kad pagrindinės šio susitikimo temos – Europos Sąjungos atsakas į "Rusijos sukeltą karą Ukrainoje", pagalbos Ukrainai priemonės, ES saugumo ir gynybos politika bei energetinė nepriklausomybė.
Parengiamajame susitikime šalies vadovas akcentavo, kad Ukrainai pateikus paraišką narystei ES ir pratęsiant Versalyje pradėtą diskusiją, artėjančioje EVT sesijoje turėtų būti aptarti tiek karinės ir humanitarinės paramos suteikimo Ukrainai klausimai, tiek jos suartėjimo su ES praktiniai veiksmai.
Be to, Nausėda pabrėžė būtinybę sukurti humanitarinius koridorius žmonių evakuacijai iš Ukrainos miestų. Pasak šalies vadovo, augant karo pabėgėlių skaičiui Europoje būtina numatyti pagalbos mechanizmus valstybėms, priimančioms karo pabėgėlius.
Pasak prezidento, ES turi toliau plėsti sankcijas Rusijai.
"Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo. Naujajame sankcijų pakete turi atsirasti griežtos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad ES privalo kuo skubiau diversifikuoti energijos importo šaltinius ir atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje su EVT Pirmininku Šarliu Mišeliu. Susitikime taip pat dalyvavo Suomijos, Graikijos, Čekijos ir Kroatijos atstovai
Vasario 24 dieną Rusija, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą, pradėjo karinę operaciją Ukrainoje. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.
Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje fone Vakarų šalys įvedė nemažai sankcijų ir ribojančių priemonių Rusijai.