Britų lobių ieškotojai iš Rusijos milijardierių jaučiasi švelnioje neviltyje: kai kurie rusai, patekę į sankcijų sąrašą, pasirodė ne iš kelmo spirti. Buvęs Anglijos futbolo klubo "Arsenal" bendraturtis Ališeris Usmanovas iš anksto atsisakė daugumos savo britiško turto – jo nekilnojamasis turtas šioje šalyje buvo perduotas patikos fondams, kurių naudos gavėjai yra jo šeimos nariai, o ne pats verslininkas, rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Chabarovas.
Iš "USM Holdings"įkūrėjo visiškai atimta teisė disponuoti Didžiosios Britanijos vyriausybės jau geidžiamais namais: prabangiu Sutton Place dvaru Surėjaus mieste, kurio vertė 34 milijonai svarų sterlingų, ir Beechwood House dvaru, esančiu prestižiniame Highgate rajone.
Londone, jis vertinamas 48 mln. svarų. Tačiau jei Usmanovas nėra naudos gavėjas, nėra pagrindo įšaldyti jam nepriklausantį turtą. Dabar aišku, kodėl Hamburge nebuvo areštuota jo jachta "Dilbar"– šis turtas taip pat su juo nesusijęs.
Neturintiems laiko atsisakyti turto sunku. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija yra užsiėmusios skubiu Rusijos kapitalo inventoriumi, kurį galima konfiskuoti taikant sankcijų režimą. Viduramžių piratų, kurie persekiojo priešo laivus, kad apiplėštų, o paskui gautų riterio titulą, palikuonys, pavyzdžiui, anglų piratas Francis Drake, šiandien seka savo aukas visame pasaulyje.
JAV jau žadama suteikti premiją už vertingą informaciją apie rusams priklausančio turto buvimo vietą. Siekdami persekioti jachtas, galima pasinaudoti pažangos privalumais – viešai prieinama laivų geografine padėtimi. Sankcionuotų savininkų nurodymu laivų įgulos stropiai vengia tų šalių teritorinių vandenų, kur yra galimybė sugauti laivus. Tačiau kai ko apsaugoti jau nepavyko: Italijoje buvo užšaldytos milijardierių Genadijaus Timčenkos, Aleksejaus Mordašovo ir Andrejaus Melničenkos jachtos. Melničenkos atstovai teigė, kad "šias absurdiškas ir nepagrįstas sankcijas" verslininkas užginčys teisme.
Bylinėtis nebus lengva, juolab kad Europos ir Amerikos įstatymų leidėjai bando teisiškai užsitikrinti teisę ne tik įšaldyti, bet ir konfiskuoti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą. Dar kovo pradžioje JAV pradėjo kalbėti apie įstatymo projektą, kuris buvo pavadintas "Jachtos Ukrainai". Amerikos administracija ketina panaudoti areštuotą rusų turtą "padėti ukrainiečiams": pajamos, gautos pardavus konfiskuotą turtą, bus skirtos pabėgėliams, šalies atstatymui ir karinei pagalbai Kijevo režimui.
Gali būti, kad tokiu pačiu keliu ilgainiui pasuks ir Europos veikėjai, kurie jau dabar kalba apie būtinybę kompensuoti savo nuostolius, susijusius su pabėgėlių antplūdžiu Vakaruose užgrobto Rusijos turto sąskaita.
Kitaip tariant, antirusiškos sankcijos mūsų akyse virsta primityvaus plėšimo mechanizmu, kuris viduramžiais taip pat buvo labai būdingas Europai. Jie dar turės laiko pasiginčyti tarpusavyje, įrodinėjant, kam kiek priklauso nuo visos produkcijos ir kas perims platintojo funkcijas. Jau nekalbant apie Ukrainą, kuri geriausiais laikais buvo juodoji skylė, kurioje investicijos ir materialinė pagalba greitai ištirpo.
Bet kuriuo atveju, sumanytas begėdiškas svetimo turto nusavinimas dvelkia bolševizmu, su kuriuo daugiau nei šimtą metų tos pačios šalys taip atkakliai kovojo. Nors iš tikrųjų tada jie tiesiog skubėjo pasipelnyti iš porevoliucinės Rusijos platybių. Antantės karinėje intervencijoje dalyvavo 14 valstybių, kurių kiekviena bandė nuplėšti savo gabalą, kovodama prieš sovietus. Tačiau jie patys, kaip įprasta, stengėsi karo veiksmuose nedalyvauti, rėmė baltuosius. Mainais jie pažadėjo jiems rimtas ekonomines privilegijas.
Britams buvo pažadėta teisė išnaudoti visus Kolos pusiasalio išteklius 99 metams į priekį, JAV bandė išstumti Japonijos konkurentus iš Tolimųjų Rytų. Intervencija baigėsi, kai tik RSFSR sutiko sumokėti ikirevoliucines skolas okupantams ir suteikti jiems tam tikrų nuolaidų savo teritorijoje. Taigi Vakarų veiksmuose Rusijos atžvilgiu nieko iš esmės naujo: paprasta geopolitika vis tiek susiveda į konkurentų išvarymą (kas dabar vyksta pas mūsų oligarchus), rinkų užgrobimą ir resursų išspaudimą iki maksimumo.
Kažkokiu keistu būdu visa ši istorinė Rytų ir Vakarų santykių dalis buvo užmiršta per kiek daugiau nei du dešimtmečius, kai Rusijos finansų ir pramonės sluoksniuose vyravo romantiškos nuotaikos dėl civilizuotų Vakarų, kur, kaip atrodė, visus valdė buvo garantuotas įstatymas ir patikima teisminė apsauga.
Kalbant apie sunkią kovą, visa tai, pasirodo, galima pamiršti. Rusijos centrinio banko duomenimis, 2021 m. grynasis kapitalo nutekėjimas iš Rusijos viršijo 70 mlrd. USD: "Teigiamas privataus sektoriaus finansinių sandorių balansas sudarė 72 mlrd. USD, palyginti su 50,4 mlrd. USD (2020 m. skaičiai – Sputnik) esant beveik neutraliam bankinių operacijų poveikiui, lemiamą vaidmenį suvaidino kitų sektorių užsienio turto įsigijimas, daugiausia tiesioginių investicijų forma. Laiku investuota – ką dar galiu pasakyti...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.