Mat JAV prezidentas Vladimirą Putiną prieš metus pavadino "žudiku", o per pastarąjį mėnesį pavartojo kur kas daugiau epitetų. "Karo nusikaltėlis", "žudikų diktatorius", "pramuštgaIvis" — taigi, kai Baidenas šeštadienį savo kalbos pabaigoje Lenkijos sostinėje atsitraukė nuo teksto ir sušuko "Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje", niekas ypatingai nenustebo. Išskyrus Baltųjų rūmų darbuotojus, kurie iškart ėmė tikinti: "Prezidentas turėjo omenyje, kad Putinui neturėtų būti leista valdyti savo kaimynus ar regioną". Jis nekalbėjo apie Putino galią Rusijoje ar režimo pasikeitimą, sakė Baideno administracija. Kitą dieną pats prezidentas neigiamai atsakė į klausimą, ar ragina keisti režimą.
Kodėl Baidenas atsiima savo žodžius? Nes JAV vis dar tikisi nugalėti Putiną Ukrainoje — tai yra išlaikyti dalį šios šalies savo įtakoje. Ir tam, jų manymu, nereikia įvaryti Putino į kampą, paliekant Maskvai viltį iš dalies panaikinti sankcijas po taikos sutarties su Zelenskiu sudarymo. Ši logika yra visiškai ydinga, nes kyla iš to, kad Kremlius turi tam tikrų iliuzijų dėl galimybės susitarti su JAV dėl tos pačios Ukrainos, jau nekalbant apie sankcijas. Tačiau pats karinės operacijos pradžios faktas liudija, kad Vladimirui Putinui neliko nė menkiausios abejonės: su JAV derėtis neįmanoma. Būtent todėl Ukrainos likimas sprendžiamas mūšio lauke, o ne derybų ar užkulisinių kontaktų tarp Maskvos ir Vašingtono metu.
Tiesą sakant, Baidenas taip pat tai supranta, todėl drabstosi tiesioginiais Putino įžeidimais. Ar jis ketina tokiu būdu jį supykdyti? Vargu. Nepaisant to, kad anglosaksai menkai suprato Putino charakterį ir strategiją, jie jau galėjo įsitikinti aukštu jo savitvardos lygiu. Todėl keiksmažodžiai ir raginimai nušalinti Putiną nuo valdžios lieka paskutiniu būdu numalšinti susierzinimą suvokus, kad su Rusija ir jos prezidentu jie nieko negali padaryti.
Ir tai nepaisant to, kad statymas dėl Putino pakeitimo atlantininkams buvo svarbiausias — ir dėl to jie jau prarado viską, ką galėjo. Reikia taip stipriai smogti Rusijos ekonomikai, kad tai vestų į vidinius neramumus arba "viršutinį" perversmą. Būtent šia "puikia" idėja vadovavosi Obamos-Baideno administracija 2014 metais, kai įvedė sankcijas Rusijai ir "Putino oligarchams". Nesuveikė.
Tačiau 2022 metais anglosaksai vadovaujasi ta pačia logika — jie akcentuoja ne tik tai, kad "Rusijos žmonės sumokės už Putiną", bet ir kenkia bet kokiems turtingiems rusams, gyvenusiems dviejuose namuose Rusijoje ir Vakaruose, nesuvokdami, kad dauguma jų buvo prieš Putiną, jei ne prieš Rusiją. Tai yra, klasika "mušk savus, kad svetimi bijotų" — tik svetimi šiuo atveju pasirodė esą visai nepatriotiškai nusiteikę Rusijos piliečiai.
Kadangi didžiausią žalą dėl anti-Putinui skirtų sankcijų patirs patys Vakarai — ne dėl energijos kainų kilimo, o dėl to, kad bus pakirstas likusio ne Vakarų pasaulio šalių pasitikėjimas doleriu ir Vakarų valiutomis, stipriai sutriks visa pasaulinė finansų sistema, kurią sukūrė anglosaksai. O tai reiškia, kad Vakarai, nors taikė į Putiną, bet pataikė į save.
Ir Putinas ne Vakarų pasauliui tapo ne diktatoriumi, o žmogumi, metusiu iššūkį anglosaksų hegemonijai, su kuria atlantistai nieko negali padaryti. Tai yra, Putinas yra nebe Rusijos, o viso antivakarietiško pasaulio lyderis. Tuo tarpu Baidenas ir toliau apsimetinėja, kad izoliavo Rusiją, ir ragina rusus "atsikratyti diktatoriumi".
Be to, jis tai darė labai ilgai — dar 2011-aisiais, būdamas viceprezidentu, bandė "nušalinti Putiną". Tuomet viešėdamas Maskvoje jis užsiminė Rusijos premjerui, kad Putinas daugiau nekandidatuotų į prezidentus. Putinas ne tik neklausė Baideno, bet jam tai tapo dar vienu patvirtinimu to, ką jis jau žinojo. Kad JAV tikrai nori atimti iš Putino valdžią, nes joms nereikia stipraus priešininko, nereikia žmogaus, kuris nebijotų jiems mesti iššūkio.
Ir tai ne apie Putiną asmeniškai — per visą Rusijos istoriją Vakarai nekentė mūsų stiprių ir nepriklausomų lyderių. Žudikais, budeliais ir kruvinais diktatoriais buvo vadinami ne tik Ivanas Rūstusis, bet ir Nikolajus Pirmasis, Aleksandras II, Nikolajus II, Leninas, Stalinas, Chruščiovas ir net Brežnevas — bet kas, nepaisant to, kokia buvo jo vidaus politika. Kai tik mūsų vadovybės veiksmai išorinėje arenoje sukėlė grėsmę anglosaksų elitui, iškart įsijungė jų demonizavimo mechanizmas. Mes tai puikiai prisimename ir nesistebime.
Prieš metus, reaguodamas į Baideno įžeidimą, Putinas sakė, kad "kas ant kito sako, ant savęs pasisako". Ir šia prasme reikia pažymėti, kad Džo raginimą Varšuvoje išgirs Dievas. O Amerikos žmonių nuomone, "šis žmogus" tikrai negali likti valdžioje.
Po septynių mėnesių jis neteks Kongreso kontrolės, o netrukus prasidės apkaltos procesas, kuris bus respublikonų kerštas už panašius veiksmus prieš Trampą. Kaip ir Trampo atžvilgiu,tai nebus sėkminga, tačiau išsekins jėgas ir smarkiai apribos Baideno administracijos galias. O tada 2024 metais bus prezidento rinkimai, kuriuose pagrindinė intriga bus ne laimėtojo vardas, o JAV vienybė kaip tokia. Taigi, Putinas turi visas galimybes "peršalti per laidotuves" — ne Baideno, o jo valstybės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.