VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis išdėstė keletą scenarijų, kaip apriboti laivų, sunkvežimių, geležinkelių judėjimą tarp Rusijos, Baltarusijos ir ES. Apie tai jis parašė socialiniuose tinkluose.
Susisiekimo ministerijos vadovo teigimu, pagrindinis tikslas turėtų būti "nutraukti visus ekonominius ryšius", nes jei bus stabdomi tik vilkikai, Rusija ir Baltarusija ras kitų susisiekimo būdų.
Skuodis pažymėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos sunkvežimiai ir laivai neturėtų būti įleidžiami į ES. Ministro teigimu, ekonominiai ryšiai bus ribojami ne tiesiogiai, o per transporto sektorių.
Ministras apgailestavo, kad praėjusią savaitę ES nepriėmė naujų sankcijų, tačiau Lietuva ir jos partneriai deda visas pastangas, kad europiečius įtikintų šio žingsnio reikalingumu.
Jei sprendimas ES nebus priimtas, Skuodis mano, kad priemonių galima imtis ir regioniniu lygmeniu.
Susisiekimo ministro teigimu, Lietuvai uždarius sienas Rusijos ir Baltarusijos sunkvežimiams, panašias priemones įves Maskva ir Minskas.
"Šiuo atveju svarbus faktas, kad, deja, geografiškai per agresorių teritorijas mūsų vežėjai turi vykti į, pvz., Kazachstaną ir kitas šalis, o geografijos nepakeisim. Klausimas, ar sienas uždarytumėme ir mūsų partnerių — kitų ES šalių — vilkikams? Jeigu taip, kokia bus jų reakcija? Jeigu ne, kaip turėtų reaguoti Lietuvos verslas (imkim ne tą, kur kažką vežą į Rusiją ar Baltarusiją ir kuris turi persiorientuoti, bet tą, kuris, pvz., per šių režimų teritorijas važiuoja toliau), kai kitos šalys važinės taip pat, kaip ir iki šiol?" — savo Facebook paskyroje teigia jis.
Ministras pridūrė, kad vieno sprendimo dėl laivų taip pat nėra, bet tik todėl, kad šis scenarijus turi daug daugiau trūkumų nei ankstesnis. Jis pabrėžė, kad delsimas nėra susijęs su "baime sulaukti atsako".
Nacionalinį draudimą Skuodis laiko mažiausiai efektyviu būdu, nes taip, jo nuomone, Lietuva tik kels problemų kaimyninių šalių pasienyje.
"Na ir galiausiai visad turime "dramblį kambaryje" — Kaliningrado tranzitą (judėjimą tarp "Rusijos ir Rusijos"). Jau daug kas viešai aiškino, kad jis reguliuojamas ES ir Rusijos susitarimais. Kitaip tariant, tranzitas pirmiausiai yra mūsų įsipareigojimas ES. Dėl to mums ir reikia ES lygio sprendimo", — teigia jis.
Anot jo, muitinė jau sugriežtino sienų kontrolės, tranzito saugumo ir vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos vairuotojams procedūras.
Lietuvos valdžios institucijos ne kartą pažymėjo, kad sutartis dėl draudimo vežti prekes tranzitu į Rusijos Federaciją negali būti priimta vienašališkai, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos gairėms. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad visos su Rusija besiribojančios Vakarų šalys turėtų prieiti prie vieno sprendimo.
Anksčiau Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos susisiekimo ministrai paragino Europos Sąjungą uždrausti kelių ir jūrų pervežimus Rusijos ir Baltarusijos kryptimis, taip pat uždrausti šių šalių laivams įplaukti į ES uostus.
Lietuvos vežėjai pažymėjo, kad Lietuvai vienašališkai nusprendus stabdyti krovininių vilkikų tranzitą į Kaliningradą, šaliai gali grėsti didžiulės baudos ir nuostoliai.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.