VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Ispanai pradėjo pirkti mažiau ir taupyti dėl išaugusių kainų parduotuvėse, ką sąlygojo infliacija, streikai ir padėtis Ukrainoje, rašo Ispanijos laikraštis "Pais", remdamasis gamintojų ir platintojų asociacija "Aecoc" bei konsultacijų kompanija "Kantar".
Remiantis "Aecoc" pateiktais duomenimis, 34 procentai Ispanijos vartotojų ieško geresnių pasiūlymų. "Tačiau 15 procentų priversti imtis kraštutinių priemonių — pirkti mažiau", — rašo laikraštis.
"Stengiuosi daug sutaupyti. Tiesa, jei anksčiau galėdavau sutaupyti apie 100 eurų iš atlyginimo, tai dabar nėra ką dėti į sąskaitą", — laikraštis cituoja Lugo miesto gyventoją Maria del Carmen Barreiro, kuri gyvena su dviem vaikais. Ji pažymėjo, kad dabar tenka pakeisti vieną produktą kitu.
Konsultacijų bendrovės "Kantar" duomenimis, anksčiau Nacionalinis statistikos institutas pranešė, kad 9,8 procento metinė Ispanijos infliacija kovo mėnesį bus didžiausia per 37 metus. Apskaičiuota, kad 2022 m. kovo mėn. kainos pakilo 9,8 proc., palyginti su praėjusiais metais, o tai yra didžiausias rodiklis nuo 1985 m. gegužės mėn. Šių metų vasarį infliacija siekė 7,6 proc. Kainų augimas pastebimas daug kur, tačiau labiausiai brango elektra, automobiliniai degalai, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Per dvi savaites nuo Rusijos karinės operacijos Ukrainoje pradžios plataus vartojimo prekių kainos visų rūšių prekyboje išaugo penkiais procentais. Vartotojams nuogąstaujant, kad daugelis prekių gali baigtis, taip pat dėl streiko šalyje, vartojimas išaugo 13 proc. Leidinio duomenimis, nuo kovo 6 d., palyginti su 2021 m., augalinis aliejus pabrango 303 proc., makaronai — 183 proc., ryžiai — 181 proc., pienas – 145 proc.
Kita ispanė Concha Herrera sako, kad mėsa ir žuvis "tapo prabanga", kurios ji negali sau leisti.
Be to, kovo 14 dieną Ispanijos transporto sektoriaus darbuotojai pradėjo neterminuotą streiką, dėl kurio šalyje sutriko tiekimas.
Vakarų šalys įvedė daugybę sankcijų, reaguodamos į specialią Rusijos Federacijos operaciją, kuria siekiama denacifikuoti ir demilitarizuoti Ukrainą. Nemažai įmonių paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos ir gamyklų šalyje uždarymą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų įmonės, kurios atsisako bendradarbiauti su Rusija, padarė tai patirdamos didžiulį spaudimą, tačiau Rusija išspręs visas problemas su ekonomika, kurias jai sukuria Vakarai.
Anksčiau JT Pasaulio maisto programos atstovas Thomson'as Peary'is sakė, kad įvykiai Ukrainoje gali lemti maisto kainų didėjimą ir badą pasaulyje. JAV prezidentas Džo Baidenas savo ruožtu įvardijo realią pasaulio maisto trūkumo perspektyvą dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijai įvestų sankcijų.