VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad ES juda "gera kryptimi", siekdama atsisakyti rusiškų energijos išteklių importo, bet kol kas optimizmo šiuo klausimu mažai.
Pasak jo, galima manyti, kad politiniai sprendimai priimti, tačiau kyla klausimų dėl jų įgyvendinimo laiko.
Landsbergis mano, kad prieš ketvirtį amžiaus pasirašyta NATO ir Rusijos santykių pagrindų sutartis nebesaisto aljanso.
Pagal NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nedislokuoti nuolatine tvarka reikšmingų pajėgų Rytų Europos ir Baltijos šalyse.
"1997 metais pasirašytas susitarimas buvo pasirašytas su kita Rusija. Tos Rusijos, su kuria buvo pasirašyta, nebėra, dabartinė Rusija yra putinistinė Rusija", – sakė Landsbergis.
Anot jo, su šiuolaikine Rusija NATO tariamai "neturi jokių teisinių įsipareigojimų".
"Taip ir turime žiūrėti, jeigu kalbame apie bazių kūrimą, pajėgų telkimą. Mūsų ta sutartis nesaisto", – pridūrė jis.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.
Atsakydami į tai, Vakarai Rusijai įvedė sankcijas ir rimtus ekonominius bei finansinius apribojimus. Kartu su sankcijomis NATO pradėjo aktyviai telkti pajėgas prie Rusijos sienų.