Kasdien iš Lietuvos ministerijų ir departamentų, taip pat iš "tikrųjų patriotų" socialiniuose tinkluose pasigirsta vis naujų iniciatyvų, kaip nubausti Rusiją ir padėti Kijevui. Finansų ministrė Gintarė Skaistė kartu su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu paskelbė pareiškimą, kuriame ragina šalis (G7) skubiai "sustabdyti Rusijos narystę" Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Pasaulio banke (PB).
Lietuva nėra G7 narė, tačiau mentorės tonu diktuoja pirmaujančioms pasaulio ekonomikoms, ką daryti. Juk visi seniai žino, kad Vilnius yra pasaulio politikos centras, ir visi pirmaujančių pasaulio valstybių vadovai rikiuojasi į eilę, kad paskambintų Landsbergiui ar Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai patarimo, kaip susitvarkyti tą ar kitą situaciją.
Tuo tarpu neįgijusi aukštojo išsilavinimo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau inicijuoja Hagos tribunolą Maskvai. O kažkada į korupcijos skandalą įsivėlęs energetikos ministras Dainius Kreivys pirmasis ES pasakė, kad Lietuva visiškai ir neatšaukiamai atsisako "toksiškų" rusiškų dujų ir dabar remsis tik SGD iš JAV ar Kataro.
Laimei, Klaipėdos uoste išdidžiai stovi "Independence" SGD terminalas. O nuo jų atsiliko tik Susisiekimo ministerijos vadovas. Pastaruoju metu jis tik verkia, kad dėl Baltarusijos naftos produktų ir trąšų tranzito, kiniškų konteinerių su prekėmis praradimo greitai bankrutuos Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas. Jis netgi prašė valdžios, kad "Lietuvos geležinkeliams" duotų 150 milijonų eurų nuostoliams padengti. Ką daryti toliau? Jokių prošvaisčių.
Matyt, ministrų kabinetas pastebėjo, kad Skuodis visuomenėje sėja pesimizmą, ir pareikalavo, kad ministras nusiteiktų ir rastų vidinių rezervų. Kitu atveju, matyt, ieškos aktyvesnio transporto specialisto.
Ir ministras žengė drąsų žingsnį. Jis sugalvojo, kad Lietuvos geležinkelius ir jūrų uostą galima užversti... Ukrainos grūdais iš pernykščio derliaus. Taigi mes suteiksime visą įmanomą pagalbą papildant Kijevo karinį biudžetą ir net užsidirbsime pinigų. Puiku! Ir svarbiausia – politinės darbotvarkės dvasia. Kaip įgyvendinti šį genialų planą? Taip, lengva ir paprasta.
Vyksta derybos, tačiau yra niuansų. Vežti ukrainietiškus grūdus per Baltarusiją tikrai nėra patriotiška ir antisankcionuota. Be to, atrodo, kad net sunkvežimiai iš Minsko ir Maskvos uždrausti.
"Bandomasis važiavimas suplanuotas balandį, iš savo pusės mes esame pasiruošę, tai tik reikia klientų, ir galime bandyti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, tada matysime. Aišku, tiesiausias maršrutas būtų per Baltarusiją, bet šalis yra įsitraukusi į tam tikrus karo veiksmus, tai būtų neįmanoma", – išdidžiai pareiškė Skuodis.
Pasirodo, yra tik vienas kelias – per Lenkiją. Bet ten geležinkelio bėgių plotis jau nesiekia europinio standarto. Tai reiškia, kad teks "pasikeisti batus" arba grūdus perkrauti bent du kartus. Na, tai smulkmena. Tikrai, pone ministre? O gal lenkai tokią techninę operaciją atliks nemokamai ir neims nė euro už tranzitą Lenkijos geležinkeliais? Juk visa tai – Ukrainos labui!
Kaip lenkai reaguos į tokią labdaringą Lietuvos ministro iniciatyvą jų sąskaita? Kol kas jų reakcija nežinoma. O stebėtojai iš šalies užduoda pagrįstą klausimą, kodėl ši biurokratija su Ukrainos grūdų pristatymu į Lietuvos uostą reikalinga Lenkijos transporto darbuotojams. Net ir be lietuvių jie gali drąsiai į savo teritoriją atsivežti ukrainietiškus grūdus ir per savo jūrų uostus išsiųsti juos supirkėjams.
Be to, iš to jie gali uždirbti daug pinigų. Kaip žinia, Ukraina užima iki dešimties procentų pasaulio kviečių rinkos, 13 procentų – miežių, 15 procentų – kukurūzų, daugiau nei 50 procentų saulėgrąžų aliejaus rinkos. Ir visos šios prekės puikiai gali važiuoti per Lenkijos, o ne Lietuvos geležinkelius. Tiesa, jei Ukrainos geležinkeliai, kurie dabar aprūpinti vakarietiška ginkluote, išliks tinkami transportuoti grūdus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.