VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė svarbiausius strateginius krašto apsaugos sistemos klausimus.
Susitikime kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras pristatė prezidento vadovaujamoje Valstybės gynimo taryboje priimtų sprendimų įgyvendinimo procesus: situaciją dėl strateginių kariuomenės pirkimų ir krašto apsaugos sistemos biudžeto, artimiausius įsigijimų kolektyvinei gynybai planus, kariuomenės karinių vienetų bei priimančiosios šalies paramos investicijų situaciją.
Taip pat aptarti sprendimai dėl Lietuvos kariuomenės brigadų mechanizacijos ir jų kovinių platformų, artilerijos ir žvalgybos, oro ir jūrų pajėgumų sistemų įsigijimo.
Planuojama, kad bendra suplanuotų sausumos pajėgumų sprendimų įsigijimų vertė sieks daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
"Planuojamos įsigyti sistemos atitinka aukščiausius kovinius standartus ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos pajėgumų vystymo strategiją. Tačiau dabartinė saugumo situacija regione reikalauja spartinti infrastruktūros ir gynybinių pajėgumų plėtrą, papildomai priimant sąjungininkų karius Lietuvoje", – sakė prezidentas.
Susitikime Nausėda pabrėžė, jog ir toliau būtina vystyti karinę infrastruktūrą tam, kad Lietuva būtų pasiruošusi priimti dar daugiau sąjungininkų karių, taip pat laiku pasiruošti galimam karių skaičiaus didinimui NATO priešakinėse pajėgose Lietuvoje.
Šalies vadovo teigimu, būtina užtikrinti Rūdninkų poligono vystymą, taip pat strateginės infrastruktūros gynybos sistemų plėtrą.
Susitikime aptarta visuotinio šaukimo idėjos perspektyva ir įgyvendinimo galimybės, visuotinio šaukimo tendencijos Lietuvoje.
Nuo Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžios Lietuva dar labiau suaktyvino antirusišką retoriką ir ėmė aktyviau reikalauti nuolatinio amerikiečių karių ir technikos buvimo respublikoje. NATO taip pat pradėjo toliau stiprinti savo buvimą prie Rusijos Federacijos sienų ir skelbti planus "sustiprinti" rytinį flangą. Šį pavasarį į Baltijos šalis pratyboms turėtų atvykti keli tūkstančiai NATO karių.
Maskva pabrėžė, kad toks Šiaurės Atlanto aljanso elgesys neprisideda prie situacijos sureguliavimo ir yra provokacinis bei priešiškas.