Balandžio 18 yra 108-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 257 dienos.
2022 metų balandžio 12-ąją saulė teka 06:13, leidžiasi 20:25, dienos ilgis 14 val. 12 min.
Savo vardadienį šiandien švenčia Apolonijus, Eitvilas, Girmantė, Undinė, Žara, Kaributas.
Šią dieną Tarptautinė paminklų apsaugos diena.
Balandžio 18-ąją Pasauline paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena paskelbė Tarptautinės tarybos paminklosaugos ir žymių istorinių vietų klausimais (IKOMOS) asamblėja, veikianti prie UNESCO. Šventė minima nuo 1984 m.
Šią dieną visame pasaulyje skatinama pagerbti reikšmingus kultūrinius paminklus, atrestauruoti griūvančius, suirusius paminklus.
Be to, šią dieną minima Pasaulinė radijo mėgėjų diena.
1925 metais balandžio 18 dieną Paryžiuje buvo įkurta tarptautinė radijo mėgėjų sąjunga, todėl ši data pasirinkta minėti Pasaulinei radijo mėgėjų dienai.
O katalikų pasaulis šią dieną švenčia Antrąją Velykų dieną.
Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo dar 4 dienas po jų išvakarių. Pirmąją dieną Velykos būdavo švenčiamos namuose, tik vakare jaunimas susirinkdavo į būrį ir giedodavo. Geriausi dainininkai buvo apdovanojami margučiais ir šventiniais skanumynais. Būdavo renkamas gražiausias margutis karalius.
Antroji Velykų diena — vaikų džiaugsmui. Šią dieną jie eina kiaušiniauti. Tradiciškai porą margučių jiems padovanoja krikštamotė. Iš kaimynų margučių buvo prašoma dainomis: "Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj gandras betupįs, snapu berašąs, kiaušinių beprašąs. Gaspadine, negailėki, į pintinę man įdėki..."
Trečiąją Velykų dieną buvo laistomasi vandeniu. Tikėta, kad laistymasis pašalina visokias blogybes, lemia gerą derlių, sveikatą ir jaunystę
Ketvirtoji Velykų diena (kai kur trečioji) buvo vadinama Ledų diena. Buvo tikima, kad šią dieną negalima dirbti žemės, kad ledai javų vasarą neiškapotų. Negalima arti, akėti, net kuolo žemėn kalti.
Po savaitės nuo Velykų švenčiamas Atvelykis.
Balandžio 18-oji Lietuvos istorijoje
1600 metais gimė Kazimieras Simonavičius, artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas (mirė 1651 m.).
1791 metais Ketverių metų seime priimtas Miestų įstatymas.
1814 metais gimė archeologas, muziejininkas, Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus steigimo iniciatorius Eustachijus Tiškevičius. Mirė 1873 m.
1882 metaisRokiškio rajone gimė ilgametis Lietuvos Vyriausybės vadovas, aktyvus ūkinių organizacijų kūrėjas Juozas Tūbelis. Mirė 1939 m.
1914 metais Krokuvoje įvyko lietuvių socialdemokratų susirinkimas, kuriame dalyvavo Vladimiras Leninas.
1914 metais Krokuvoje įvyko lietuvių socialdemokratų susirinkimas, kuriame dalyvavo Vladimiras Leninas.
1931 metais imė rašytojas Pranas Sasnauskas.
1956 metais gimė Arvydas Juozaitis, filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
1960 metais Kauno hidroelektrinė pradėjo dirbti pilnu galingumu.
1965 metais gimė Herkus Kunčius, prozininkas, dramaturgas, eseistas.
1995 metais Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą.
2009 metais mirė Bronius Talačka, aktorius, scenaristas, režisierius (g. 1935 m.).
2013 metais mirė Vytautas Šapranauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas (g. 1958 m.).
Balandžio 18-oji pasaulio istorijoje
1663 metais turkai paskelbė karą Romos imperijai.
1902 metais Danija tapo pirmąją valstybe, pradėjusia daryti pirštų antspaudus nusikaltėlių identifikavimui.
1906 metais Įvyko didysis San Francisko žemės drebėjimas, kurio metu buvo sugriauta virš 80 procentų miesto ir žuvo apie 3000 žmonių.
1906 metais Įvyko didysis San Francisko žemės drebėjimas, kurio metu buvo sugriauta virš 80 procentų miesto ir žuvo apie 3000 žmonių.
1909 metais Žana d’Ark (Jeanne d’Ark) paskelbta palaimintąja.
1926 metais gimė Arsenijus Čanyševas, dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (mirė 2005 m.).
1955 metais mirė Nobelio premijos laureatas vokiečių mokslininkas Albertas Einšteinas.
1993 metais mirė Masahiko Kimura, vienas garsiausių dziudo meistrų (170 cm; 85 kg) (g. 1917 m.).
1993 metais mirė Masahiko Kimura, vienas garsiausių dziudo meistrų (170 cm; 85 kg) (g. 1917 m.).