VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Estijos geležinkelių bendrovei "Eesti Raudtee" šiemet išlaidoms padengti iš valstybės gali prireikti papildomų dešimties milijonų eurų, pareiškė bendrovės valdybos pirmininkas Kaido Zimmermannas.
Praėjusiais metais apie pusę geležinkeliu gabentų krovinių (6 mln. t) sudarė trąšos ir naftos produktai (2,8 mln. t), tačiau dabar dėl sankcijų jų eksportas iš Rusijos ir Baltarusijos uždraustas, ir Estijos įmonė sustabdė jų gabenimą.
Per sieną nedideliais kiekiais eina importas, skirtas Estijos gamykloms: chemikalai, soda ir panašiai.
"Keli konteineriai iškeliauja į Rusiją, ir viskas. Beveik visiškas krovinio susisiekimo geležinkeliais su Rusija nutraukimas reikštų "Eesti Raudtee" papildomus dešimties milijonų eurų nuostolius, kurie turi būti atlyginti iš valstybės biudžeto", — cituoja Estijos portalas "ERR" įmonės vadovo žodžius.
Zimmermannas pabrėžė, kad šiuo metu įmonė užsiima pervežimu Europos viduje ir tiekia skalūnų alyvą, degųjį skalūną, taip pat gabena į Estiją benziną ir dyzelinį kurą, kurį tiekia "Orlen" gamykla Lietuvoje.
Anot Zimmermanno, krovinių srauto atžvilgiu praėjusieji metai buvo geresni nei 2020-ieji, nes 2021 metų pabaigoje Baltarusija pradėjo gabenti krovinius per Lietuvą, ir pirmąjį pusmetį su naftos produktais atvažiuodavo trys traukiniai per dieną. Iki metų pabaigos pervežimai sumažėjo, o 2022 metų pradžioje visiškai sustojo.
"Kelių milijonų tonų per metus gabenimas baigėsi", — pridūrė jis.
Dabar įmonė ieško alternatyvų kituose regionuose. "Eesti Raudtee" vadovo teigimu, Centrinės Azijos šalys dėl negalėjimo per Juodąją jūrą gabenti krovinius (grūdus, rūdą, naftos produktus) kreipėsi į Baltijos šalis ir Suomiją. Jis pabrėžė, kad dabar vyksta darbai siekiant pradėti gabenti krovinius.
Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje fone Vakarų šalys Rusijos Federacijai įvedė daugybę sankcijų ir rimtų ekonominių bei finansinių apribojimų. Kita vertus, ES valstybės, tarp jų ir Baltijos šalys, pripažino, kad dėl antirusiškų sankcijų Vakarai susidurs su rimtomis pasekmėmis ekonominėje srityje, be kita ko ir dėl kylančių energijos kainų bei būtinybės ieškoti alternatyvų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ilgalaikė Vakarų šalių strategija yra Rusijos sutramdymo ir silpninimo politika, o Vakarų suvaržymai sudavė rimtą smūgį viso pasaulio ekonomikai. Anot jo, JAV ir Europos Sąjunga faktiškai paskelbė Rusijos įsipareigojimų nevykdymą įšaldžiusios jos užsienio valiutos atsargas. Jis pridūrė, kad dabartiniai įvykiai deda brūkšnį pasauliniam Vakarų dominavimui tiek ekonomikoje, tiek politikoje, nes jie pasirodė esą nepatikimi partneriai.