Žinia, iš pirmo žvilgsnio, yra lokali, nereikšminga ir neturi nieko bendro su Rusija, tačiau iš tikrųjų tai yra dar viena Vašingtono vykdomos antirusiškos politikos pasekmių grandis, rašo Sergejus Savčiukas straipsnyje RIA Novosti.
Pradėti reikia nuo to, kad licencijų išdavimas įspūdingiems žemės plotams iš federalinio rezervo angliavandenilių gavybai pačių Valstijų viduje sukėlė didelį atgarsį bei išplėtė ir taip nemažą amerikiečių, nepatenkintų Baideno vidaus politika, sąrašą.
Reikalas tas, kad Džo Baidenas ėjo prie trokštamos kėdės Ovaliajame kabinete po smaragdine kovos už aplinką vėliava, radikaliai pasipriešindamas Donaldui Trampui, kuris visomis jėgomis rėmė nacionalinę naftos ir dujų pramonę.
Priminsime tik pagrindinius kandidato iš Demokratų partijos rinkimų programos postulatus. Būsimasis prezidentas pažadėjo dėti visas įmanomas pastangas kovai su visuotiniu atšilimu, tam ketino panaudoti visas jam prieinamas įstatymines ir politines priemones. Baideno komanda prisiekė, kad visiškai nustos išduoti licencijas žemės gelmių naudojimui federalinėse žemėse, jog padidintų vietinę naftos gavybą. Kaip šios dvi sąvokos sugyvena viename postulate — atviras klausimas, ir ne mums, o elitiniams politikos technologams, kurie formavo demokratų kandidato įvaizdį ir darbotvarkę.
Tuo metu Baidenas savo išrinkimo atveju garantavo visišką perėjimą prie atsinaujinančių ir aplinkai nekenksmingų energijos šaltinių jau iki 2035 m. Nepaisant to, kad visos didžiausios generuojančios įmonės masiškai pereina prie gamtinių dujų kaip pirminio kuro naudojimo.
Buvo paliesta ir pagrindinė logistikos rūšis.
Sunkvežimių savininkai buvo iš anksto rengiami staigiam mokesčių už emisiją į atmosferą padidinimui, o valstijos (kaip atskiri subjektai) pažadėjo jiems suteikti teisę savarankiškai nustatyti tiek didžiausią leistiną išmetamųjų teršalų kiekį, tiek renkamų mokesčių dydį.
Čia reikia suprasti, kad tarptautinės transporto tarnybos CFS duomenimis, 2017 metais (naujausi oficialiai paskelbti duomenys) Jungtinėse Valstijose sunkvežimių vilkikais buvo pervežta per 70 procentų visų krovinių už 10,4 trilijono dolerių. Taip pat pridursime, kad Amerikos sunkvežimių parkas turi per du milijonus vilkikų ir 5,5 milijono puspriekabių. Atsižvelgiant į pramonės svarbą, transporto srautus, finansinę apyvartą ir pramonėje dirbančių žmonių skaičių, lieka paslaptimi, kas apskritai balsavo už kandidatą, kuris žada jei ne sunaikinti pramonę, tai bent labai apsunkinti jai gyvenimą.
Dar vienas svarbus rinkimų kampanijos punktas buvo reikšmingas gyvsidabrio kaip neurotoksino, kuris patenka į aplinką deginant anglį, emisijos sumažinimas. Atkreipsime dėmesį, kad Baidenas beveik susidorojo su šia užduotimi: jei ne masiniai Kinijos bankų finansiniai įsikišimai, Amerikos anglių pramonė sistemingai artėtų prie negrįžtamo taško.
Dabartinis licencijų valstybinėms žemėms išdavimas ne veltui sukėlė nepasitenkinimo bangą, beje, iš karto visose kuro ir aplinkosaugos stovyklose.
Tai pirmas toks Amerikos prezidento administracijos žingsnis nuo jo atėjimo į valdžią 2021 metų sausį. Prieš tai, laviruodama tarp pandemijos apribojimų realijų, Amerika sugebėjo išlaikyti priimtiną pusiausvyrą tarp degalų kainų gyventojams ir gamybos apimčių pramonei. Tačiau prasidėjusi speciali sankcijų operacija prieš Rusiją, kuri pagal nutylėjimą apėmė visą proamerikietišką finansinį ir politinį bloką, privedė rinką prie nekontroliuojamos turbulencijos būseną, kai senosios schemos tiesiog nustojo veikti.
Per kelias savaites nuo specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžios automobilių degalų kaina Jungtinėse Valstijose pasiekė daugybę istorinių rekordų, perkopusi ir tvirtai įsitvirtinusi virš 5 ir 6 dolerių už galoną (atitinkamai benzinui ir dyzelinui) žymės. Kai kuriose valstijose už kuro vienetą buvo prašoma stulbinamų septynių dolerių, o tai, žinoma, sukėlė aršią gyventojų reakciją. Socialiniai tinklai prisipildė nuotraukų, kuriose dėkingi amerikiečiai klijuoja lipdukus su užrašu "I did it" (liet. "aš tai padariau") ir dabartinio prezidento nuotrauką prie kainų langelių degalinėse.
Štai administracija, nesumažindama antirusiškos retorikos intensyvumo, puolė spręsti problemas, tačiau, kaip mes jau rašėme aukščiau, įprastos schemos jau paseno ir nebegalėjo padėti. Pavyzdžiui, iš Amerikos orbitos iškrito Saudo Arabija, kuri kategoriškai atsisakė Vašingtono naudai didinti žalios naftos gavybą, be to, Rijadas paspartino derybas su Pekinu ir paskelbė, kad yra pasiruošęs pereiti prie juanio atsisakitymuose.
Valstijos pabandė nuraminti rinkas ir piliečius, žadėdamos atidaryti strategines naftos atsargas ir kartu su sąjungininkais išleisti į pardavimą neplanuotus 60 mln. barelių. Tai mažai padėjo, nes prekybininkams visai ne paslaptis, kad pati Amerika per parą išgauna 14 milijonų barelių, taigi, deklaruojama intervencija yra ne kas kita, kaip viešųjų ryšių triukas.
Atsidūrę staigioje prekinėje vienatvėje, augant rinkėjų nepasitenkinimui ir degalų kainoms, Baltieji rūmai padarė vienintelį įmanomą dalyką: leido gręžimą valstybinėse žemėse, o tai "žalioji visuomenė" suprato kaip aplinkosaugos interesų išdavystę ir pasidavimą pramonės energetikos gigantų stovyklai. Dabartinės administracijos liūdesiui, ši žinia naftininkų stovykloje taip pat buvo sutikta gana šaltai.
Problema ta, kad neužtenka išduoti sklypus Vajominge, Kolorade, Jutoje, Naujojoje Meksikoje, Montanoje, Alabamoje, Nevadoje, Šiaurės Dakotoje ir Oklahomoje. Būtina, kad naftos gavybos ir perdirbimo procesas būtų finansiškai patrauklus, o su tuo jau sunku. Ta pati Baideno administracija per praėjusius metus 50 procentų padidino aplinkosaugos mokestį visoms įmonėms, gaunančioms ir gabenančioms angliavandenilius šalies viduje.
Šiuo metu aplinkos mokestis JAV viduje išaugo iki 18,5 proc. Kad išlaidų tvarka būtų suprantama, pridursime, kad per pastaruosius dešimt metų keturios pagrindinės pramonės įmonės (Shell, BP, Chevron ir ExxonMobil) sumokėjo apie 83 mlrd. dolerių už kasybos licencijas ir susijusius mokesčius.
Paprastai tariant, visos trys pusės: Baltieji rūmai, naftininkai ir aplinkosaugininkai — atsidūrė aklavietėje, kur kiekvienas kitas žingsnis bus blogesnis nei ankstesnis. Būtina mažinti degalų kainas, tačiau tai kenkia aplinkai, blogai atsiliepia įmonių pelningumui, ir dar blogiau — dabartinio prezidento reitingui.
Būtent todėl, nepaisant postuluoto Rusijos naftos pirkimo embargo, jos tiekimai į JAV nuolat auga. Tiesa, ne tiesiogiai, o per gudrią kilpą. "Neteisinga" rusiška nafta atgabenama į Latvijos Ventspilio uostą, kur atskiedžiama "teisinga" nafta iš kitų šaltinių iki 49,9 proc. konsistencijos ir tarsi burtų keliu virsta unikalia rūšimi "Latvia Blend", kuri jau be jokių apribojimų pristatoma tanklaiviais į bet kurį pasaulio tašką, įskaitant šalis, kurios pažadėjo numarinti Rusiją finansiniu badu, nepirkdamos jos angliavandenilių.
Štai tokia politinė, finansinė ir ekologinė ekvilibristika, kuria Vašingtonas užsiima pats ir verčia jame dalyvauti visus savo sąjungininkus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija