Lietuvos ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė Ukrainos pabėgėliams didingu gestu skyrė dar vieną lengvatą. Ukrainos piliečiams ir verslininkams, ketinantiems įsikurti Lietuvoje, ji pažadėjo paskolas trečdaliu pigiau nei gauna vietos gyventojai ir verslininkai – pagrindiniai Lietuvos valstybės iždo mokesčių mokėtojai.
Lietuvoje ministrų turnyras ir toliau dalija humanitarinę pagalbą ukrainiečiams iš paprastų lietuvių kišenės. Čia, Sveikatos apsaugos ministerijoje, jie garsiai pareiškė, kad yra pasirengę priimti iki 400 "Rusijos frontuose" sužeistų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Negalima painioti su "Kolčako frontu", kuriame kovojo "Šuns širdies" herojus Šarikovas.
Tad visai neseniai Sveikatos apsaugos ministerija apgailestavo, kad dėl koronaviruso neužtenka lovų stacionarams gydyti, tačiau šiandien laisvų lovų jau apstu.
"Pagal mūsų skaičiavimus, bendras resursas – iki 400 lovų. Bet čia kalbame apie traumų klasterį, 14 ligoninių. Reabilitacijoje turime daugiau vietų – iki tūkstančio“, – Lietuvos žiniasklaida cituoja Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerę Jurgitą Grebenkovienę.
Aišku, kad medicininė pagalba Ukrainos kariams bus teikiama nemokamai. O ten, žiūrėk, kiekvienam sužeistajam iš Lietuvos biudžeto bus išleista dar pora tūkstančių eurų reabilitacijai kokiame nors madingame Prancūzijos ar Ispanijos kurorte. Tačiau dosniausia iš visų ministrų buvo ūkio skyriaus vedėja, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Ji nusprendė padėti Ukrainos piliečiams ir verslininkams suteikdama pigias paskolas – trečdaliu pigiau nei jos bendrapiliečiams ir verslui.
"Siekiame kuo labiau padėti Ukrainos verslui ir piliečiams, kurie bėga nuo Rusijos pradėto karo. Todėl ukrainiečiams sudarome galimybę gauti paskolas su 30 proc. mažesnėmis palūkanomis verslo pradžiai. Taip jie galės lengviau įsikurti mūsų šalyje, perkelti savo verslą arba atrasti naujų veiklos sričių ir sukurti naujų darbo vietų", – Lietuvos žiniasklaida citavo Armonaitę.
Armonaitės teigimu, verslui Lietuvoje atidaryti ukrainiečiai gali gauti iki trijų milijonų eurų paskolą iki dešimčiai metų. Pavydėkite, lietuviai! Taip pat bus galima gauti 200 000 eurų apyvartinėms lėšoms už tokias pat švelnias palūkanas iki trejų metų. O žinant, kad bankai niekada nepraranda pinigų ir nėra matomi jokioje specialioje labdaringoje veikloje, galima daryti prielaidą, kad savo dividendus jie "gaus" iš vietos verslininkų.
Žodžiu, už sotų ukrainiečių gyvenimą Lietuvoje mokės Lietuvos mokesčių mokėtojai, o pensininkai ir socialiai neapsaugoti gyventojų sluoksniai gaus mažiau pagalbos, kurios galėtų tikėtis pagal kitokį scenarijų. L
O vietiniai ekonomistai bando nuraminti degalų kainomis nepatenkintus gyventojus. Sako, rusiškos naftos pirkimo embargas, kurio Lietuvos užsienio politikos lyderiai siekia iš visos Europos Sąjungos, mums nėra toks baisus.
"Su atgabenimu į Mažeikius problemų nėra, nes negabenama vamzdynais. Vamzdis jau seniai rūdijo. <...> Nafta tiekiama per terminalą Būtingėje ir galima atgabenti iš bet kur, ir bet kokia anafta gali būti perdirbta. <…> Aišku, būtų problemų, kiek ta nafta pabrangtų“, – Lietuvos žiniasklaida cituoja ekspertą Vidmantą Jankauską.
Tai yra, ekspertas nuoširdžiai pripažįsta, kad už ekonominį karą tarp Vakarų ir Rusijos tiesiogiai atsipirks paprastų Europos Sąjungos piliečių gyvenimo lygio sumažėjimas. O mažės ne tik dėl išaugusių kuro ir šildymo kainų, bet ir dėl kasdien brangstančių maisto produktų. O kai kurie Europos ekonomistai jau atvirai sako, kad laikas ruoštis naujam "holodomorui" dėl nedidelės politikų grupės, kuriančios jau šeštą sankcijų Rusijai paketą, rusofobiškų ambicijų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.