VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Rusijos "grėsmės" turėtų atsispindėti naujoje NATO strateginėje koncepcijoje, penktadienį Rygoje vykusiame Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets.
"Kadangi saugumo situacija pasaulyje pasikeitė, svarbu, kad karo su Rusija poveikis ir iš jo kylančios grėsmės atsispindėtų naujoje strateginėje NATO koncepcijoje", – Estijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba citavo Liimets.
"Šiandien su kolegomis iš Baltijos ir Lenkijos diskutavome, kaip kuo greičiau judėti į priekį stiprinant NATO rytinį sparną, nes mums reikia didesnio NATO buvimo žemėje, jūroje ir danguje, reikia nepamiršti kibernetinės erdvės", – sakė URM vadovė.
Ji sakė, kad Estija nusprendė per ateinančius ketverius metus išlaidas gynybai padidinti iki vidutiniškai 2,5% BVP. "Siekdama energetinės nepriklausomybės, Estija šiemet nustos importuoti rusiškas dujas, o papildomas biudžetas leis paspartinti investicijas į atsinaujinančią energetiką", – kalbėjo Liimets.
Kalbėdama apie birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, užsienio reikalų ministrė teigė, kad Talinas pasisako už Aljanso atvirų durų politikos dar kartą patvirtinimą, ES ir NATO bendradarbiavimo gilinimą bei naujų technologijų plėtrą.
Susitikime Rygoje šalys pasisakė už tvirtą paramą Ukrainai. "Ukrainai skubiai reikia pagalbos stiprinant gynybinius pajėgumus, ypač modernesnių ginklų, kad būtų atkurtas jos suverenitetas ir teritorinis vientisumas", – sakė Liimets.
Prasidėjus Rusijos Federacijos karinei specialiajai operacijai Ukrainoje, Baltijos šalys, visų pirma Lietuva, dar labiau sugriežtino antirusišką retoriką. Lietuva vykdo karinių poligonų modernizavimo programą – daugiau nei dešimt projektų už 47 mln. Nemaža darbų dalis atliekama prie sienos su Baltarusija esančiuose kariniuose objektuose.
Maskva pabrėžė, kad toks Šiaurės Atlanto aljanso elgesys neprisideda prie situacijos sureguliavimo ir yra provokuojantis bei priešiškas.