VILNIUS, balandžio 30 – Sputnik. Suomijos ir Švedijos įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą aktualumas iškilo dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, o šiaurinis Europos regionas taps stabilus ir stiprus, jei bus išplėstas iki Rusijos sienų, mano Suomijos prezidentas Sauli Niinisto.
"Žinoma, saugumo situacija pasikeitė. Pirmas pokytis buvo tas, kad Rusija bandė apriboti (kitų šalių) suverenitetą ir sukurti įtakos sferą. Antra, Rusija karinę jėgą panaudojo neįtikėtinai griežtai. Ir kai kaimynas taip elgiasi, tada, žinoma, neišvengiamai reikia į tai atkreipti dėmesį", – interviu laikraščiui "Ilta-Sanomat" sakė Suomijos prezidentas.
Suomijos vadovas kol kas nepaskelbė atviros ir tiesioginės nuomonės dėl galimo šalies stojimo į NATO, pažymi laikraštis.
Niinisto pažymėjo, kad šiuo klausimu savo poziciją turėtų nustatyti ir Suomija, ir Švedija.
"Jei paaiškės, kad ir Suomija, ir Švedija prisijungs (prie NATO), turėsime naują Šiaurę, atsakingą, stabilią ir stiprią", – pabrėžė Suomijos vadovas.
Niinisto mano, kad per jo valstybinį vizitą Stokholme gegužės 17-18 dienomis Suomija ir Švedija jau aiškiai supras savo pozicijas NATO atžvilgiu.
Suomija ir Švedija pradėjo kalbėti apie galimybę atsisakyti ilgalaikio neutralumo ir prisijungti prie NATO Rusijos karinės operacijos Ukrainoje fone. Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO džiaugtųsi savo gretose matydama Suomiją ir Švediją ir suteiks galimybę greitai prisijungti.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad Maskva dvišaliais kanalais perspėjo Suomiją ir Švediją apie jų įstojimo į NATO pasekmes. Ministerija pridūrė, kad Švedija ir Suomija turėtų suprasti pasekmes dvišaliams santykiams su Rusija, taip pat, kaip tai paveiks Europos saugumo sistemą.