VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Atsisakymo nuo anglies naudojimo procesas Europoje buvo per greitas, jį reikia kiek įmanoma pratęsti, sekmadienį pareiškė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, kalbėdamas Prahos televizijos kanale "CNN Prima NEWS".
Atsakydamas į klausimą apie situaciją su dujų tiekimu iš Rusijos į Europą, Zemanas padarė prielaidą, kad Rusija nenutrauks tiekti energijos išteklių, nes tai yra vienas pagrindinių jos pajamų šaltinių. Tuo pat metu jis pasisakė už tai, kad pailginti atsisakymo nuo anglies naudojimo laikotarpį.
"Kalbant apie dujų tiekimą, tai nekartosiu to, ką dabar visur galite perskaityti iš skirtingų specialistų: diversifikavimas, suskystintos dujos, tiekimas iš Norvegijos, nauji dujotiekiai ir pan. Manau, kad nesulauksiu supratingumo iš aplinkosaugininkų, bet aš manau, kad atsisakymas anglies yra per greitas. Būtų gerai šį procesą išplėsti ilgesniam laikotarpiui. Juk kalbama ne tik apie anglies, bet ir apie šilumines elektrines, o šilumos tiekimas yra pagrindinis klausimas", — RIA Novosti cituoja Zemaną.
Čekijos vyriausybė suplanavo visiškai atsisakyti anglies 2033 m., o šiam klausimui nagrinėti sudaryta anglies komisija pasiūlė 2038 m.
"Ir tai pagrįsta, bet aš pratęsčiau šį procesą dar dešimčiai metų", — pasakė Zemanas.
Atsakydamas į klausimą apie Rusijos reikalavimą už dujas mokėti rubliais, Zemanas pabrėžė, kad kiekviena šalis gina savo interesus.
"Kiekviena šalis gina savo nacionalinius interesus, kurie būna trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Trumpalaikiai — turėti dujų atsargas. Ilgalaikiai — turėti saugumą. O rusai — prisipažįstu ir savo nuostabai, ir daugelio kitų politikų nuostabai — parodė, kad jie yra iracionalūs, nenuspėjami, agresyvesni ir mažiau europietiški, nei aš maniau. Taigi iš to išplaukia, kad ilgalaikis nacionalinis interesas yra nebūti priklausomiems nuo rusiškų dujų", — pasakė Zemanas.
Vakarų šalys, reaguodamos į specialią Rusijos Federacijos Ukrainos denacifikavimo ir demilitarizavimo operaciją, įvedė daugybę sankcijų. Nemažai įmonių paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos ir gamyklų šalyje uždarymą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų įmonės, kurios atsisako bendradarbiauti su Rusija, tai padarė patiriant milžinišką spaudimą, tačiau Rusija išspręs visas problemas su ekonomika, kurią jai sukuria Vakarai.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pavadino jos tikslą — "apsaugoti žmones, kurie aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik karinei infrastruktūrai ir Ukrainos kariams, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Pagrindiniu tikslu Rusijos gynybos ministerija pavadino Donbaso išlaisvinimą.