VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Ankaros tarpininkavimas sprendžiant Rusijos ir Ukrainos krizę padidino Turkijos, kaip tarpininkės, svarbą NATO šalių akyse, prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas pasinaudojo šia galimybe, rašoma "Financial Times" straipsnyje.
"Turkija padidino savo, kaip tarpininkės, svarbą NATO šalių akyse, ir Erdoganas pasinaudojo šia galimybe", — rašoma straipsnyje, kurį išvertė laikraštis Sözcü.
Leidinys citavo neįvardytą opozicijos pareigūną, sakiusį, kad jei rinkimai Turkijoje būtų vykę pernai, opozicija būtų turėjusi galimybę, tačiau dabar "pasitikėjimas ja šiek tiek sumažėjo".
"Opozicinis sparnas didžiausią susirūpinimą kelia tuo, kad Kiličdarohlu (Turkijos opozicijos lyderis Kemalis Kiličdarohlu — Sputnik) iškels savo kandidatūrą prieš Erdoganą ir kad Erdoganas "suvalgys jį gyvą". Kiličdarohlu tikrai nori būti kandidatu. Neabejoju, kad jis būtų geriausias prezidentas, bet jis turi mažiausiai šansų laimėti", — laikraštis citavo opozicijos atstovą.
Anot jo, "kas bus išrinktas opozicijos kandidatu, tam teks susidurti su gudriu ir patyrusiu politiku, kuris vis dar yra populiariausias politikas šalyje, nepaisant infliacijos, kuri kovo mėnesį siekė 61 procentą".
Kiti visuotiniai šalies rinkimai — tiek prezidento, tiek parlamento — vyks Turkijoje 2023 metų birželį. Valdančioji Teisingumo ir plėtros bei Tautos partijos anksčiau buvo sukūrusi aljansą. Turkijos nacionalistų vadovas Devletas Bahčelis sakė, kad dabartinis Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas bus aljanso kandidatas artėjančiuose rinkimuose.
Anksčiau didžiausios opozicinės centro kairės Respublikonų liaudies partijos lyderio Kemalio Kiličdarohlu iniciatyva įvyko šešių opozicinių partijų lyderių susitikimai, kuriuose dalyvavo konservatorių-nacionalistinės "Gerosios partijos" (Iyi parti) vadovas Meralas Akšeneras, dešiniosios konservatyvios sunitų partijos "Laimė" (SP) pirmininkas Temelas Karamolaohlu, kemalistų-konservatorių "Demokratų partijos" vadovas Giultekinas Uisalas, liberalios "Demokratijos ir proveržio partijos" (DEVA) lyderis Ali Babadžanas ir buvęs Turkijos ministras pirmininkas, "Ateities" partijos vadovas Ahmetas Davutohlu. Po susitikimo šeši Turkijos opozicinių partijų lyderiai pareiškė apie memorandumo dėl šalies perėjimo prie "sustiprintos parlamentinės valdymo sistemos" rengimą.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.