Ypač kišenę pakrato benzinas ir elektra. Apie tai, ar šalies valdžiai pavyks pažaboti infliaciją — RIA Novosti autorės Irinos Badmajevos straipsnyje.
Vyksta paaukštinimas
JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) palūkanų normą padidino antrą kartą iš eilės. Beje, iškart 50 bazinių punktų — pirmą kartą nuo 2000 m. gegužės mėn.
Paprastai Amerikos reguliuotojas yra labai atsargus, dėl ko šis departamentas dažnai kritikuojamas.
Tačiau paspartėjusi infliacija privertė pasijudinti. Kovo mėnesį — 8,5 proc., praneša JAV Darbo departamentas. Vasario mėnesį buvo 7,9. Labiausiai pabrango benzinas. Atitinkamai išaugo transporto išlaidos.
Smarkiai išaugo amerikiečių pamėgto greito maisto kainos. Neatsilieka ir elektra, ir nuoma.
Viskas dėl Rusijos karinės operacijos Ukrainoje, teisinasi prezidentas Džo Baidenas. "Septyniasdešimt procentų infliacijos atsiranda dėl Putino padidintų benzino kainų", — tikina jis.
Iš tikrųjų prekės JAV brangsta nuo praėjusių metų, pažymi "The Wall Street Journal". Tai yra "per didelių federalinių išlaidų ir per švelnios pinigų ir skolų politikos" rezultatas.
FRS visus 2021 m. tvirtino, kad rekordinė infliacija yra trumpalaikė. Tačiau iš tikrųjų FRS pramigo momentą, kai reikėjo imtis skubių priemonių. "Turėjome veikti anksčiau", — pripažino departamento vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell).
Valdžios vangumas pavirto nedarbo didėjimu: balandį — daugiau nei šeši procentai. Pirmąjį ketvirtį BVP metine išraiška sumažėjo beveik pusantro procento, rodo preliminarūs Prekybos departamento duomenys. "Tai importo padidėjimo ir lėto atsargų papildymo pasekmė — prekybos balanso deficitas išaugo. Pandemijos sukelti apribojimai Kinijoje taip pat turėjo neigiamą poveikį", — aiškina "BitRiver" finansų analitikas Vladislavas Antonovas.
Tokiomis sąlygomis teko smarkiai pakelti bazinį tarifą.
Tačiau to buvo tikimasi, ir rinka sureagavo teigiamai. Pagal trečiadienio prekybos rezultatus JAV fondų indeksai yra teigiamoje zonoje. Pavyzdžiui, "S&P" pabrango beveik trimis procentais. Padidinimas į kainą buvo įtrauktas iš anksto, pažymi RIA Novosti pašnekovas.
Doleris, priešingai, susilpnėjo daugiau nei 0,65 procento tiek euro, tiek Japonijos jenos atžvilgiu.
"Reguliuotojas ir toliau griežtina pinigų ir skolų politiką, pradėtą kovo mėnesį. Džeromas Pauelas pranešė, kad artimiausiuose susitikimuose jie svarstys eilinį bazinės palūkanų normos padidinimą 50 taškų. Greičiausiai iki dviejų ar trijų procentų. Tada padarys pauzę, kad įvertintų poveikį infliacijai, vartojimui", — sako Michailas Koganas, Aukštosios finansų valdymo mokyklos analitinių tyrimų vadovas.
Kai kurie analitikai neatmeta 75 taškų padidėjimo. FRS vadovybėje yra karštas šio šalininkas: Sent Luiso federalinio rezervų banko vadovas Džeimsas Bulardas (James Bullard). Jis ragina iki metų pabaigos tarifą pakelti iki 3–3,25 proc.
Tačiau tai gali nesuveikti, įspėja Fiodoras Sidorovas, Praktinio investavimo mokyklos įkūrėjas. JAV ekonomikoje bręsta krizė. Brangsta energijos nešikliai, agropramoninio komplekso produkcija. Per pandemiją sutrikusios logistikos ir gamybos grandinės dar neatsigavo. "Norint pažaboti infliaciją, mums reikia 6–7 procentų tarifo. Tačiau amerikiečiai to negali sau leisti. Valstybės skola per didelė: jau 30,4 trilijono dolerių. Vyriausybei darosi vis sunkiau mokėti palūkanas užsienio kreditoriams", — pabrėžia ekspertas.
Todėl kainos ir toliau kils, teigia analitikai. JAV ekonomika pereis prie stagfliacijos — didėjančios infliacijos ir nedarbo, kartu mažėjant BVP.
Atsikratyti papildomų pinigų
Nuo birželio 1 d. FRS taip pat pradės pardavinėti hipotekos ir iždo obligacijas atitinkamai už 17,5 mlrd. ir 30 mlrd. dolerių per mėnesį. Rudenį planuojama pardavimus padidinti iki 35 ir 60 mlrd.
Per metus reguliuotojo balansas sumažės maždaug trilijonu dolerių. Dabar jame yra beveik devyni trilijonai.
Pinigų valdymo institucijos nori pašalinti iš rinkos "papildomą" likvidumą ir taip sulėtinti kainų augimą.
Nuo 2020 m. kovo į ekonomiką išlieti trilijonai — buvo skatinamas verslumas pandemijos metu. Su beveik nuliniu tarifu.
"Dabar FRS bando nupūsti "burbulą" akcijų rinkoje, dėl ko ir kilo rekordinė infliacija. Vertybinius popierius reikia parduoti atsargiai, kad nekiltų masinis fondų ir kitų centrinių bankų obligacijų dempingas", — patikslina Vladislavas Antonovas.
Analitikai teigia, kad JAV pinigų ir skolų politikos griežtinimas reiškia pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pradžią.
Investuojantys žmonės netiki ekonomikos atsigavimu. Atsikrato akcijų, obligacijų ir pan., mieliau investuoja į mažiausiai rizikingą turtą — auksą ir grynuosius pinigus. Tai, savo ruožtu, paveikia akcijų rinkas visame pasaulyje, aiškina Fiodoras Sidorovas.
Pirmą ir vienintelį kartą JAV reguliuotojas kiekybinį sugriežtinimą taikė 2017–2019 m. Bet tada aktyvai iš FRS balanso buvo parduodami lėčiau: startavo nuo 10 milijardų per mėnesį ir per metus išaugo iki 50.
Beje, 2018 metų rudenį "S&P 500" krito 20 procentų. Paniką rinkoje pavyko sustabdyti — Pauelas atsisakė normalizuoti pinigų ir skolų politiką JAV indeksų kapitalizavimo naudai. Šį kartą triukas nepasiteisins dėl rekordinės infliacijos.
Ateinančiais mėnesiais ji dar labiau įsibėgės — visose šalyse, mano ekspertai. Lietuvoje jau daugiau nei 15,5 proc., Vokietijoje — 7,3, maksimumas per 40 metų.
O realios gyventojų pajamos kris. Rezultatas — visiškas ir užsitęsęs nuosmukis.
Pasaulio ekonomika dar nespėjo atsigauti po koronaviruso krizės, o dabar žibalo į ugnį įpylė griežtos antirusiškos sankcijos dėl specialios operacijos Ukrainoje. Naftos ir dujų kainos yra rekordinės. Brangsta gamyba, transportas, galiausiai ir prekės parduotuvių lentynose. Ir vargu ar bazinės normos pakėlimas padės ištrūkti iš šio užburto rato.