Džonsonas sako, kad nepritaria santykių su Putinu normalizavimui

Anot jo, Londonas mano, kad dabartinėje situacijoje Kijevo ir Maskvos santykių normalizuoti negalima
Sputnik
VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sakė sunkiai įsivaizduojantis santykių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu normalizavimą.
"Manau, kad viskas yra įmanoma, bet aš tiesiog nematau, kaip galėtume normalizuoti santykius su Putinu", — vakar viešėdamas Suomijoje LBC sakė jis.
Džonsonas pastebi, kad pasaulis liko atviras deryboms, tačiau Rusijos prezidentas "panaudojo tai tam, kad įsmeigtų peilį į Ukrainą".
Anot Džonsono, Londonas mano, kad dabartinėje situacijoje Kijevo ir Maskvos santykių normalizuoti negalima.
Rusijos specialioji karinė operacija Donbase
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo haubicų "Msta-S" kovinį darbą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pažymėjęs, kad NATO šalys nenorėjo girdėti Rusijos Federacijos. Taip pat, anot jo, buvo ruošiamasi puolimui prieš Krymą ir dar vienai baudžiamajai operacijai Donbase. Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tolesnė aljanso plėtra nesuteiks Europai daugiau saugumo, NATO yra agresyvaus pobūdžio organizacija.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.
Sprigtas per NATO nosį: kas atsitiko Gyvačių saloje
Prasidėjus Rusijos karinei specialiajai Ukrainos demilitarizavimo ir denacifikavimo operacijai, Vakarai sustiprino sankcijų spaudimą Maskvai. Ribojamosios priemonės pirmiausia nukreiptos į bankų sektorių ir aukštųjų technologijų produktų tiekimą. Daugelis šalių paskelbė apie Rusijos turto įšaldymą. Europoje skamba raginimai mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Bet visa tai jau pavirto ekonominėmis problemomis patiems Vakarams, išaugo kuro ir maisto kainos. Kremlius šias sankcijas pavadino ekonominiu karu, kokio dar nebuvo. Kaip pažymėjo prezidentas Vladimiras Putinas, sankcijos sudavė rimtą smūgį viso pasaulio ekonomikai, o pagrindinis Vakarų tikslas – pabloginti milijonų žmonių gyvenimus. Pasak jo, dabartiniai įvykiai deda brūkšnį pasauliniam Vakarų dominavimui tiek politikoje, tiek ekonomikoje.