VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad Vilnius palaiko ir pritaria galimam Suomijos sprendimui stoti į NATO.
Tai Lietuvos Seimo vadovė pareiškė susitikusi su Suomijos draugystės grupės pirmininku Sakari Puisto. Ji priminė, kad anksčiau šią savaitę Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO nare".
Ji taip pat išreiškė viltį, kad šių šalių įstojimas į NATO bus greitas, ir teigė neabejojanti, kad kai tik Suomijos ir Švedijos stojimo protokolai pasieks Seimą, jie bus kuo greičiau ratifikuoti.
Lietuvos politikės teigimu, Rusijos specialioji operacija Ukrainoje "sugadino visą Europos saugumo architektūrą".
"Baltijos jūros regiono, kuriame Lietuva ir Suomija dalijasi bendra saugumo aplinka bei susiduria su tais pačiais iššūkiais, saugumas. Todėl Suomijos vaidmuo stiprinant Baltijos jūros regiono saugumą ir sąveiką su NATO yra labai svarbus. Ilgainiui dėl Suomijos ir Švedijos priklausymo Aljansui Baltijos jūros regionas taptų stabilesnis, nes išaugtų karinės jėgos panaudojimo slenkstis, taigi mažėtų karinio konflikto tikimybė", — sako ji.
Nielsen taip pat pažymėjo, kad Vilnius yra ypač suinteresuotas stiprinti ir gilinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą ir integraciją, kad kartu su Latvija ir Estija būtų galima tapti "neatsiejama platesnio Šiaurės Europos regiono dalimi".
Be to, Čmilytė-Nielsen paragino Suomiją remti Kijevą, suteikiant jam kandidato į Europos Sąjungą statusą.
Anksčiau Suomijos prezidentas Sauli Niinistö ir premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Suomija turėtų nedelsdama kreiptis dėl narystės NATO. Jų nuomone, narystė aljanse sustiprins Suomijos saugumą.
Rusija ne kartą pažymėjo, kad NATO siekia konfrontacijos. Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tolesnė aljanso plėtra didesnio saugumo Europai nesuteks, NATO yra agresyvaus pobūdžio organizacija. Kartu jis pažymėjo, kad galimo Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO nelaiko egzistencine grėsme Rusijai.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad toks Helsinkio sprendimas būtų tiesioginis šios šalies tarptautinių teisinių įsipareigojimų pažeidimas.