VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Švedijos įstojimas į NATO kelia grėsmę padėties regione eskalavimu, sakė šalies Kairiųjų partijos vadovė Nushi Dadgostar.
"Įstojimas į NATO gresia pavojingu eskalavimu aplinkinėse teritorijose. Įtampa auga, konflikto rizika didėja. Tai neteisingas kelias", — rašė ji savo Facebook paskyroje*.
Jos teigimu, Švedijos narystė NATO gali ją įtraukti į ginkluotą konfliktą Ukrainoje. Be to, politiko teigimu, Stokholmas gali būti priverstas dalyvauti aljanso globoje karuose, nuo kurių mieliau susilaikytų.
Dadgostar taip pat perspėjo, kad prisijungimas prie aljanso gali padaryti Švedijai politinį spaudimą.
Politikė tai vadino didele branduolinių ginklų dislokavimo karalystės teritorijoje tikimybe ir išreiškė nuomonę, kad jei taip atsitiks, Rusija Švediją ims suvokti kaip grėsmę.
Be to, ji pabrėžė, kad Švedija, norėdama įstoti į NATO, turės įvykdyti Turkijos prezidento Redžepo Tajiipo Erdogano keliamus reikalavimus, įskaitant atsisakymą remti kurdų darinius.
Savo ruožtu Žaliųjų partijos lydere Mertha Stenevy socialiniame tinkle Twitter parašė, kad deputatai pirmenybę teiktų šalies nepriklausomybei karinėje srityje, o ne narystei NATO. Ji paragino valdžią tiksliai parodyti, kaip užtikrins branduolinių ginklų nedislokavimą Švedijos teritorijoje, ir paaiškinti, kaip planuojama konfrontuoti su Aljanso valstybėmis narėmis, jei kuri nors iš jų darys spaudimą Stokholmui.
Sekmadienį Stokholmas ir Helsinkis oficialiai paskelbė apie savo sprendimą stoti į NATO. Anot žiniasklaidos, Švedijos vyriausybė jau parengė aljansui kreipimosi raštą, jį planuojama išsiųsti kartu su Suomija.
Šių Skandinavijos šalių valdžia pradėjo kalbėti apie galimybę atsisakyti ilgalaikio neutralumo ir prisijungti prie NATO Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje fone. Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad karinis blokas džiaugsis Suomiją ir Švediją savo gretose ir užtikrins, kad jos galėtų greitai prisijungti.
Rusija ne kartą pažymėjo, kad NATO siekia konfrontacijos. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad tolesnė aljanso plėtra didesnio saugumo Europai nesuteiks, NATO yra agresyvaus charakterio. Kartu jis pažymėjo, kad galimo Švedijos ir Suomijos įstojimo į aljansą nelaiko egzistencine grėsme Rusijai.