Dalis parlamentarų nepritaria metinio automobilių taršos mokesčio įvedimui

© Depositphotos.com / ssuaphotoЗагрязнение воздуха , архивное фото
Загрязнение воздуха , архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Šarknicko teigimu, kol Lietuvoje nėra panaikinta didžiulė socialinė atskirtis, yra per anksti kalbėti apie bet kokius metinius automobilių taršos mokesčius, bent tokia forma, kokia neseniai buvo įvardinta ministerijos

VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie ketinimą Lietuvoje apmokestinti taršius automobilius, rašoma Seimo pranešime.

"Nors kol kas valstybinės institucijos nėra priėmusios jokių konkrečių sprendimų ir viskas tėra idėjos stadijoje, visgi, internete netyla diskusijos dėl tokio mokesčio įvedimo reikalingumo. Šalys yra pasiskirsčiusios į dvi fronto puses, kurių didesnė — prieš tokio mokesčio įvedimą", — sako Seimo narys Robertas Šarknickas.

Pasak jo, įvesti šį mokestį tiesiog per anksti.

Parlamentaras pabrėžia, kad tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kaip vienas tikslų, yra numatytas socialinės atskirties mažinimas. Todėl, anot jo, Aplinkos ministerijos išsakytos nuostatos įvesti automobilių taršos metinį mokestį, mokestiniu kriterijumi nustatant viename kilometre išmetamą CO2 kiekį gramais (kuris, anot ministerijos, turėtų būti 130 g/km), niekaip neprisideda prie Vyriausybės programos įgyvendinimo.

Automobiliai Vilniuje - Sputnik Lietuva
Paaiškėjo, kokie automobiliai yra paklausūs Lietuvoje

Tokia mokestinė tvarka (mokėti mokestį kas metus) ypač paliestų seniausius, o tuo pačiu ir taršiausius, automobilius vairuojančius asmenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokias transporto priemones asmenys vairuoja ne todėl, kad jiems tai tiesiog labiau patinka, o todėl, kad dėl per mažų pajamų ar kitų priežasčių, jie neįgali nusipirkti kelerių metų senumo ar naujutėlaitės transporto priemonės.

Tai reiškia, kad mokestinė našta ir aplinkos taršos atsakomybė būtų užkelta tiesiai ant būtent šių asmenų pečių. Ir vietoje to, kad būtų įgyvendinami Vyriausybės programos tikslai, šiuo atveju būtų judama visai priešinga kryptimi: susaistant gyventojus naujomis mokestinėmis prievolėmis, socialinė atskirtis tik dar labiau didėtų.

Kaip teigė Aplinkos ministerijos atstovai, toks mokestis būtų nustatomas nuo 20 Eur (minimaliam CO2 kiekiui (130 g/km) ir toliau pagal koeficientą didėtų kas 2,5 g/km išmetamo CO2 kiekio. Taigi, kai kuriems asmenims piniginę tektų patuštinti po bemaž 100 Eur kas metus. Taigi, vietoje to, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, skatinamas aplinkai draugiškas transportas, mažiausiai pasiturintys asmenys būtų dar labiau klampinami mokestinėse prievolėse.

Kol Lietuvoje nėra panaikinta didžiulė socialinė atskirtis, tol yra per anksti kalbėti apie bet kokius metinius automobilių taršos mokesčius arba bent jau tokia forma, kokia neseniai buvo įvardinta ministerijos.

Šarknicko manymu, pirmiausia, žmones reikia skatinti, o ne riboti. Labiausiai prie to prisidėtų patraukli visuomeninio transporto infrastruktūra, kad žmonės bet kurį kelionės tikslą galėtų pasiekti greitai ir patogiai su daugiau nei viena alternatyva.

Politikas siūlo siekti tikslo, kad kelionė visuomeniniu transportu taptų patogesnė nei kelionė nuosavu automobiliu. Anot jo, tiek valstybė, tiek savivaldybės vietoje to, kad baustų žmones metiniais taršos mokesčiais, turėtų pačios rodyti pavyzdį ir savo transportą, įskaitant visuomeninį, modernizuoti aplinkai nekenksmingu elektriniu transportu. Skatinimo programą ypač efektyvintų ir finansinė parama, mokestinės lengvatos asmenims, perkantiems aplinkai draugiškas transporto priemones arba iškeitusiems jas į visuomeninį transportą.

Naujienų srautas
0