VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Google" ir "Facebook" verslo modeliai kelia grėsmę žmogaus teisėms, apie tai savo 60 puslapių ataskaitoje rašė garsiausia žmogaus teisių gynimo organizacija "Amnesty International". Plačiau apie tai savo straipsnyje RIA Novosti rašo autorius Igoris Ašmanovas.
"Google" ir "Facebook" platformoms gresia pavojus. Šių kompanijų verslo modeliai, pagrįsti stebėjimu, verčia žmones sudaryti "sandorį su velniu", pagal kurį jie gali naudotis savo žmogaus teisėmis internete tik paklusę sistemai, kuri grindžiama vien šių teisių pažeidimu.
Visų pirma, tai apima precedento neturintį privatumo pažeidimą, iš kurio kyla nemažai šalutinių reiškinių, keliančių rimtą grėsmę daugeliui kitų teisių, pradedant nuomonės ir saviraiškos laisve ir baigiant minties laisve ir teise į nediskriminavimą".
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad "Google" ir "Facebook" savo vartotojams suteikia "tariamai nemokamą prieigą", tačiau "reikalauja, kad žmonės atskleistų savo asmeninius duomenis".
Ataskaitos pabaigoje pateikiamos rekomendacijos valstybei ir privačioms įmonėms. Trumpai tariant: reikia gerbti privatumą, valstybė turi saugoti piliečius, šios srities savireguliacija neveikia, privačias įmones reikia priversti tinkamai elgtis pasitelkus griežtas priemones.
Keisčiausia tai, kad organizacija, kuri, regis, visada kovojo su valstybės įtaka žodžio laisvei, primygtinai ragina kardinaliai stiprinti vyriausybinį interneto reguliavimą, nuolat analizuoti žiniasklaidos platformų algoritmus ir kodus pasitelkdama valstybės ekspertus, atlikti jų plėtros ir vidaus politikos auditą ir panašiai.
Kodėl verta diskutuoti apie šią pelno nesiekiančios organizacijos ataskaitą? "Amnesty International" visada buvo ideologinė Amerikos žvalgybos agentūrų pirštinė, JAV minkštosios galios elementas, kaip ir "Greenpeace", WWF ir kitos žmogaus teisių ir aplinkosaugos organizacijos. Jei staiga ši organizacija pradeda kovoti su IT pramonės lyderiais JAV ir tiesiogiai puola "Facebook" bei "Google", tai vyksta ne todėl, kad organizacijos vadovas (kuris pateikė ataskaitą) staiga praregėjo, nušvito, patyrė katarsio būseną ir pasuko gėrio keliu.
Argi jis prieš keletą metų neskaitė Snoudeno paviešinimų serijos? Argi jis neskaitė "Wikileaks" atskleidimų serijos apie tai, kad NSA ir CŽV seka visą pasaulį, informacijos nutekėjimą iš "Vault 7"? Žinoma, kad skaitė. Juk jie gynė Asanžą iš "Wikileaks", uždarytą ambasadoje ir apkaltintą "Švedijos prostitučių išprievartavimu be prezervatyvo".
Tiesą sakant, jie ir remiasi Snoudeno 2013 metais nutekinta informacija savo ataskaitos 24 puslapyje. Tačiau dabar jau lyg ir 2019 metų pabaiga. Kurgi jie buvo anksčiau?
Jei "Amnesty" staiga prisiminė apie stebėjimą ir nukreipė savo tesėtą pyktį į "Facebook", vadinasi, tai jau yra politinio karo dalis JAV, kur ši organizacija yra vienos iš politinių partijų "pirštinė". Ko gero, Marko Cukerbergo nuolatiniai iškvietimai į Kongresą ir Senatą reguliariam "plakimui rykšte" neveikia.
Tai reiškia, kad "Amnesty" pozicija yra JAV valstybės aparato pozicija (greičiausiai to, kuris kovoja prieš Trampą).
Ką gi čia galima pasakyti iš esmės?
Taip, "Facebook", "Instagram", "Whatsapp", "YouTube", žinoma, seka visą pasaulį. Ir manipuliuoja auditorijos dėmesiu, kurdami "informacinius burbulus" aplink vartotojus.
Tai jau buvo žinoma prieš dešimt metų. Be to, jie vykdo stebėjimus JAV naudai: pagal 2015 metų "Laisvės aktą" (buvęs 2001 metų "Patriotinis aktas"), jie perduoda visus vartotojo duomenis JAV žvalgybos agentūroms. Tai taip pat žinoma jau daugiau nei dešimt metų (prisiminkite Snoudeno ir "Wikileaks" nutekinimus, publikacijas "The Guardian" ir kt).
Programišius
Per pastarąjį dešimtmetį JAV tai mažai ką jaudino. Kas gi staiga nutiko?
Ogi štai kas: per pastaruosius dvejus ar trejus metus paaiškėjo, kad socialinė erdvė nevisiškai pavaldi jos kūrėjų — amerikiečių — kontrolei, tai yra, joje vis dar yra šiokia tokia žodžio laisvė, paskelbta viena iš pagrindinių Vakarų pasaulio vertybių. Tai labai netikėta ir nepatogu. Ypač todėl, kad Vakarų žiniasklaidoje viskas seniausiai ne taip, čia jie puikiai pasidarbavo, atliko "valymą", išvarė žurnalistus, o tiems, kurie nesuprato, viską "labai suprantamai" išaiškino.
Dabar pagrindinės žiniasklaidos priemonės yra veiksmingai kontroliuojamos, jos daro tai, kas įsakyta — reklamuoja LGBT, globalų atšilimą, Gretą Thunberg, migrantų priėmimą į Europą, cheminius "išpuolius" Sirijoje, Rusijos įsilaužėlių, Hilari Klinton, protestus Honkonge, Hervio Vainšteino persekiojimus ir visa kita, ko reikia dabartinei politinei darbotvarkei.
Tačiau nekontroliuojama žodžio laisvė socialiniuose tinkluose — tarp jų ir ideologinių oponentų (rusų, Trampo, turkų, šiaurės korėjiečių, venesueliečių — nesvarbu) ir tiesiog kitokią nuomonę turinčių žmonių — nebetenkina Vakarų pasaulio ir jo vedlių JAV.
Sparčiai degraduojančios "minkštosios galios" ir Vakarų liberalizmo ideologijos žlugimo fone pradedama taikyti griežta cenzūra, siekiant apsaugoti tiek darbo pareikalavusią sukonstruotą ideologinę mašiną.
Bet negalima cenzūros tiesiogiai pavadinti cenzūra, tai yra amžinas tabu, todėl, kaip įprasta, naudojami kiti žodžiai, eufemizmai. Visų pirma, tai yra suklastotų naujienų tema, kuri neva labai užteršia eterį ir kuri savaime yra suklastota. Vakarų žiniasklaida yra pagrindinė netikrų naujienų skleidėja, į jų "metabolizmo" procesą nuolat įtraukiamas melas. O naujas terminas "netikros naujienos" ("fake news") yra etiketė, klijuojama viskam, kas netelpa į norimą ideologinį modelį. Būtent kovos su netikromis naujienomis, Rusų įsilaužėliais tapo pretekstu, kad Vakaruose būtų įvesta cenzūra ir atvirai rankiniu būdu kontroliuojama žiniasklaidos erdvė.
Didelės žiniasklaidos kompanijos, interneto milžinės, tiesą sakant, nėra ideologiniai JAV priešai, jie yra savi, gana lojalūs JAV vyriausybei ir yra liberalizmo ideologijos skleidėjai ir teikėjai visame pasaulyje. Jų aukščiausi vadovai yra visų JAV vyriausybių saugumo agentūrų dalis, jie turi daugybę sutarčių ir bendrų startuolių su Pentagonu, CŽV ir NSA, kiekvieną sekundę siunčia terabaitus vartotojo duomenų žvalgybai ir dalyvauja informacinėse atakose už JAV ribų. Jie yra strateginis JAV ginklas, jie planetos žiniasklaidoje veikia vieningai, be pertraukų — prieš Kiniją, Rusiją, Iraną, Siriją, Jemeną, Saudo Arabiją, Turkiją, Šiaurės Korėją, Venesuelą ir panašiai.
Bet pačiose JAV — susiskaldymas, šalis padalinta. Netikėta "skaitmeninė" Trampo pergalė 2016 metais (nepaisant visų prognozių ir apklausų) ir galimybė, kad tai gali pasikartoti kitais metais, sustiprina kovą. Vyksta karas dėl "skaičiaus" kaip galingiausio politinės įtakos įrankio. Šalys susikibo ir voliojasi ant grindų, bandydamos pasiekti šį ginklą.
Sąlyginio "zukerbrino" spaudimo priežastys buvo "Rusijos kišimasis į rinkimus" ir netikros naujienos. Dabar buvo rastas naujas pretekstas (naujas "buzz" žodis) pulti "Facebook" ir "Google", kad jie būtų visiškai sutramdyti. Pasirodo, tai "manipuliavimas informacija" ir "privatumo pažeidimas" — kokia staigmena.
Žiniasklaidos žaidėjai viską supranta ir bando suspėti kaip reikiant pasitarnauti. Ką tik jie patys, savarankiškai (praėjusią savaitę) atsinešė virvę ir ją išmuilavo: patys sukūrė sąsajas specialiosioms tarnyboms, leidžiančias joms pačioms pašalinti "suklastotus rinkimų pranešimus", tai yra, suteikė JAV specialiosioms tarnyboms automatines darbo vietas, skirtas tiesiogiai pašalinti turinį iš "Facebook", "Twitter" ir panašiai — be teismo, savo nuožiūra. Panaikinus atsakomybę iš žiniasklaidos platformų už turinio kontrolę.
Bet, matyt, ši struktūra tokia, kad teks bėgti dar greičiau, laiko trūksta, skaitmeniniams gigantams daromas spaudimas nuolat auga. Todėl buvo paprašyta "žmogaus teisių gynėjų" prisijungti ir staiga prisiminta apie vartotojų teises.
Visos raidės ir net kai kurie žodžiai "Amnesty International" ataskaitoje iš esmės yra teisingi. Kaip apskritai visus gerus dalykus apibendrinantys žodžiai yra teisingi. Juos galima perskaityti, į juos atsižvelgti ir net iš dalies panaudoti, tačiau atsargiai, kad nesusiteptum su greta esančiu melu ir veidmainiavimu. Ir mes turime atsiminti, kad jie nėra skirti mums, tai yra viso labo vidinis santykių aiškinimasis.
Kokios šioje situacijoje pamokos mums? Tiesą sakant, duomenų apie vartotojus kaupimas ir naudojimas socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose, tiesioginiuose pranešimuose, išmaniuosiuose telefonuose ir gatvėse esančiose kamerose vis dar vyksta pilkojoje teisinėje zonoje. Tačiau tai mes jau žinojome.
Be to, mūsų padėtis yra sudėtingesnė nei JAV, nes beveik pusė visų pas mus naudojamų abonementų yra ne vietinėse interneto tarnybose, o JAV. Tai yra papildoma priešo stebėjimo ir manipuliavimo rizika, nes JAV ir jos žiniasklaidos gigantai mums yra tiesioginis ideologinis priešas.
Piliečiai negali apsisaugoti nuo stebėjimo, manipuliacijos ir privatumo pažeidimo. Jiems trūksta nuovokos, supratimo apie problemą ir gynybos priemonių. O komercinės įmonės neturi motyvacijos apsiriboti, čia "Amnesty International" yra visiškai teisi. Tai turėtų padaryti valstybė. Neatsitiktinai Rusijos skaitmeninės ekonomikos programoje numatyta, kad 2020 metais bus sukurti įstatymai dėl bendrų duomenų, dėl viešai prieinamų vartotojų duomenų ir panašiai.
Kadangi Rusija — ne JAV, ji taip pat turi pasirūpinti, kad būtų ribojama užsienio žiniasklaidos platformų įtaka ir stebėjimas, ir perkelti jas į bendrą teisinį Rusijos Federacijos vardiklį.
Žinoma, Rusija turėtų tikėtis, kad ir Rusijos, ir Vakarų žmogaus teisių aktyvistai paradoksaliai priešinsis: nes "Facebook" yra tas, kuriam reikia "Facebook". Jų požiūriu, JAV jis turėtų būti ribojamas (JAV vyriausybė taip įsako), Rusijoje — ne. Tiesą sakant, tai jau matoma: neseniai Rusijoje atsiradę įstatymų projektai dėl Rusijos interneto, dažnai pažodžiui atkartojant labai teisingus ir piktus tos pačios "Amnesty" teiginius, jau kelia Rusijos visuomenės pasipiktinimo audrą. Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui.
O Rusijai reikia savo įstatymų dėl vartotojų duomenų ir žiniasklaidos platformų atsakomybės, kurių neiškreipia susikibusių JAV godzilų politiniai poreikiai.
Galima tikėtis, kad ideologinė konfrontacija JAV tęsis, pasieks aukščiausią tašką per 2020 metų rinkimus, bet vėliau niekur nedings. Trampas šalį perskėlė maždaug per pusę. Jei jie, galiausiai, sugebės tarpusavyje susitarti dėl JAV ideologijos ir plėtros strategijos, o paskui privers visiškai paklusti "Facebook" ir "Google", įves išorinę rankinę socialinių tinklų turinio ir algoritmų kontrolę, kaip siūloma "Amnesty International" ataskaitoje, tai nuo to mums bus tik blogiau.
Tegu jie dar pakovoja tarpusavyje ten dvejus-trejus metus, mums tiek ir tereikia.
