VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pareiškė, kad patys šalies piliečiai pasirinko Europos integracijos vektorių, o kalbėdamas apie santykius su Rusijos Federacija sakė, kad tai "labai sudėtinga situacija", praneša RIA Novosti.
Anksčiau Ukrainos verslininkas Igoris Kolomoiskis interviu "The New York Times" teigė, kad Ukraina turi pagerinti santykius su Rusija. Pasak jo, finansavimas iš Rusijos galėtų pakeisti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolas.
Be to, verslininkas apkaltino JAV tuo, kad jos naudojasi Ukraina siekdamos susilpninti savo geopolitinį konkurentą ir "kariauti su Rusija".
"Ponas Kolomoiskis nėra Ukrainos prezidentas, ir jis yra Ukrainos pilietis. Ir dauguma Ukrainos piliečių pasirinko Europos integraciją ir kelią link Europos Sąjungos, todėl būtent Ukrainos žmonės renkasi, kur jiems eiti. Su Rusija pas mus labai sunki situacija, jūs ją žinote. Mes pradėjome dialogą ir sąžiningai jis bus pradėtas Normandijos ketverto susitikimo metu", — sakė Zelenskis, komentuodamas Kolomoiskio pareiškimus apie būtinybę atkurti ryšius su Rusija.
"Normandijos ketverto" (Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos) valstybių vadovų susitikimas vyks gruodžio 9 dieną Paryžiuje.
Ukrainos verslininkas Igoris Kolomoiskis laikomas vienu turtingiausių ukrainiečių, kurio turtas vertinamas maždaug 1,4 milijardo dolerių. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis žiniasklaidos buvo apkaltintas bendradarbiavimu su Kolomoiskiu, tačiau abu tokius kaltinimus paneigė.
Daugelis žiniasklaidos priemonių verslininką siejo su "euromaidanu" ir laikė jį protesto rėmėju.
Rusijoje oligarcho atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla dėl draudžiamų karo priemonių ir metodų panaudojimo.
Padėtis Ukrainoje
Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą fone. 2014 metų balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo.
JT duomenimis, dėl konflikto nukentėjo daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių.
Pažymima, kad nuo 2014 metų Ukrainos ekonominė padėtis yra sunki. Kijevas imasi paskolų iš TVF ir vykdo ekonomines reformas, tačiau tai lemia būsto ir komunalinių paslaugų tarifų padidėjimą ir neigiamai veikia materialinę piliečių gerovę. Tuo tarpu atlyginimai ir pensijos išlieka gana maži.
Ukrainos ekonomiką taip pat neigiamai veikia aukštas korupcijos lygis, ekonominių ryšių su Rusija nutraukimas ir karo veiksmai Donbaso teritorijoje.
Naujausiais duomenimis, Ukrainos išorės skola yra viena didžiausių Rytų Europoje. Nuo 2013 metų pradžios iki 2018 metų pradžios valstybės skolos ir BVP santykis beveik padvigubėjo: nuo 36,6 iki 71,8 procento.
