VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Per karo veiksmus jie niekada nepasiekė per invazijas nustatytų tikslų, todėl šiose šalyse kilo tik chaosas. Apie tai, kodėl amerikiečiai ketina atsisakyti to, ką pradėjo, ir bėga — RIA Novosti medžiagoje.
Nerealizuoti planai
Sprendimas grąžinti karius į Vašingtoną buvo priimtas dar pavasarį. Iki šiol Afganistane liko aštuoni su puse tūkstančio karių ir karininkų, o iki spalio vidurio kontingentas sumažės iki keturių su puse tūkstančio.
Tai yra taikos sutarties tarp JAV vyriausybės ir radikalaus Talibano* rezultatas. Remiantis dokumentu, amerikiečiai per 14 mėnesių privalo išvesti karius iš penkių karinių bazių. Savo ruožtu Talibanas pažadėjo išvaduoti Afganistaną nuo teroristų.
Šis karas yra ilgiausias JAV istorijoje. JAV kariai įsiveržė į šalį 2001 metais, netrukus po rugsėjo 11-osios išpuolių. Kampanijos tikslas — kova su tarptautiniu terorizmu ir Talibanu, kuris priglaudė "Al-Qaedos"* lyderius. Kontingentas nuolat didėjo ir pasiekė 110 tūkst. Per devyniolika karo metų amerikiečiai neteko daugiau nei 2300 karių, apie dvidešimt tūkstančių buvo sužeista.
Nukentėjo ir civiliai gyventojai. Kasmet per oro smūgius žūsta šimtai afganistaniečių. 2019 metais Pentagonas pripažino daugiau nei šimtą civilių aukų. Tačiau, analitikų teigimu, oficialūs duomenys yra toli nuo tikrovės: mirčių skaičius yra daug didesnis.
Atsitiko taip, kad smogiamieji dronai sunaikino kelias gyvenvietes vienu metu. Pavyzdžiui, 2009 metais amerikiečiai subombardavo du Faraho provincijos kaimus. Žuvo 150 žmonių. Tačiau, pasak Karo mokslų akademijos nario korespondento Sergejaus Sudakovo, pastebimos sėkmės kovoje su teroristais nebuvo pasiekta.
Daugybė instruktorių iš JAV nesugebėjo tinkamai apmokyti Afganistano armijos, kovojančios su terorizmu. Nors šaliai buvo tiekta milijardai dolerių ginklų ir įrangos, pastatyta dešimtys mokymo bazių, afganai taip ir neišmoko kovoti. Jų nuostoliai yra milžiniški: per pastaruosius penkerius metus — daugiau nei dešimt tūkstančių karių ir karininkų.
Nosis į svetimus reikalus
"Donaldas Trampas operacijos rezultatus apibendrino dar 2016 metų rinkimų kampanijoje, — interviu RIA Novosti pažymi Sudakovas. — Beveik penkis su puse trilijono JAV tiesiog iššvaistė karuose, kurių jos nelaimėjo".
Eksperto įsitikinimu, pagrindinis dalykas yra ne šalyje dislokuotų karių skaičius, o operacijos rezultatai. Amerikiečiams nepavyko padaryti regiono stabilaus ir susitvarkyti su daugeliu teroristų grupuočių. Per Donaldo Trampo prezidentavimo metus JAV nebuvo įvykdytas nė vienas teroro išpuolis. Tačiau šio "saugumo" kaina yra nuolatiniai ir dideli kariuomenės nuostoliai.
Amerikiečiai niekada visiškai nepaliks Afganistano — šalyje liks privačios karinės kompanijos.
"Jie ir toliau spręs praktines problemas, — aiškina Sudakovas. — Palikti šalį reiškia atverti sienas teroristams ir prarasti žvalgybos informacijos šaltinius, ištrinti viską, kas buvo statyta daugelį metų. Amerikiečiams nerūpi, kaip terorizmas plinta posovietinėje erdvėje ar Europoje. Jiems rūpi savo teritorija. Ir privati karinė kompanija toliau gins šią "sieną" Afganistano pavidalu".
Ne geresnė padėtis ir Irake, kur 2003 metais amerikiečiai įsiveržė su pretekstu sunaikinti cheminį ginklą. Tuomet Vašingtonas apkaltino prezidentą Sadamą Huseiną dėl "Al Qaedos" teroristų palaikymo.
Vakarų koalicija pribaigė Irako kariuomenę vos per mėnesį. Cheminio ginklo nerasta, tačiau buvo paskelbta Huseino medžioklė. Maždaug šešis mėnesius jis slapstėsi ir galų gale įkliuvo — Irako lyderis buvo nuteistas ir pakartas. Atrodytų, tikslai pasiekti. Tačiau viskas tik prasidėjo. Šalis pasinėrė į žiaurų religinį pilietinį karą. Dėl šiitų ir sunitų skirtumų prasidėjo kraujo praliejimas, mirė dešimtys tūkstančių civilių.
Amerikiečiai, stebėdami, kas vyksta už aukštų karinių bazių tvorų, bandė situaciją išspręsti naudodamiesi "Didžiosios bangos" strategija.
Tvarkai palaikyti į Iraką buvo perkelta daugiau nei dvidešimt tūkstančių karių. Bet sektantų žudynės tęsėsi. Be to, reaguodami į karinių pajėgų sustiprėjimą, suaktyvėjo vietiniai sukilėliai — jie šaudė į amerikiečių objektus, numušė sraigtasparnius ir surengė teroro išpuolius. Mirė tūkstančiai Irako miestų gyventojų. Padidėjo ir nuostoliai Amerikos armijoje.
"Jankiai, eikit namo"
Irake dabar yra apie 5000 JAV karių. Donaldas Trampas pažadėjo sumažinti kontingentą iki trijų tūkstančių. Aukštosios Rytų studijų mokyklos vyresnysis dėstytojas Andrejus Čupryginas tai paaiškino tuo, kad Amerikos kariai ir karininkai jaučiasi vis nejaukiau šioje šalyje.
"Neseniai, ypač po Irano karo lyderio Kasemo Soleimanio nužudymo, JAV padėtis Irake pablogėjo", — pažymi ekspertas.
Amerikiečiai neįvykdė 2003 metais nustatytų užduočių. Ypač jiems nepavyko paskleisti Irake demokratijos ir liberalizmo idėjų, kurios jau "šlubuoja" pačiose JAV.
Iš tikrųjų Irakas virto dar vienu karštu tašku. Įvairiais skaičiavimais, per Amerikos okupacijos metus šalyje mirė nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų tūkstančių žmonių.
"Irako gyventojams šiandien rūpi tik vienas dalykas: išgyventi, apsirengti ir pavalgyti, turėti stogą virš galvos beprotiškoje ekonominėje aplinkoje, kurioje jie gyvena 17 metų, — sako Čupryginas. — Nesvarbu, ar yra amerikiečių, ar ne, juos mažai domina. Vis stiprėja neigiamos nuotaikos, kaip sakoma: "Jankiai, eikit namo". Ir tai suprantama: erzina nuolatinis ginklais apsikarsčiusių vaikinų šmirinėjimas".
Kita vertus, dauguma apklaustų ekspertų sutinka, kad, nepaisant sumažėjusių karinių pajėgų, vargu ar Vašingtonas visiškai pasitrauks nuo Artimųjų Rytų procesų. Tiesiog pakeis taktiką į taikesnę.
* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.
