Oponentai sako, kad neva Trampas sunaikino sveikatos priežiūros paslaugas, negalėjo aprūpinti gyventojų lovomis ir laiku neįvertino COVID-19 pavojaus.
Tačiau iš tikrųjų Amerikos medicinos plačiajai visuomenei žlugimas prasidėjo 90-ųjų pabaigoje. Donaldas Trampas tiesiog bandė jį pristabdyti. Pavyzdžiui, jis pradėjo atvirą karą prieš amerikiečių "Big Pharma". Tačiau laimėti buvo beveik neįmanoma.
Viena iš pagrindinių Amerikos sveikatos priežiūros problemų daugelį metų buvo vaistų kaina. Tiksliau, jos stabilus augimas, kurį lemia tik gamintojų godumas.
2015 metais pasaulio spauda visaip kritikavo Martiną Škrelį (Martin Shkreli). Apsukrus vaistininkas nusipirko teises į populiarų vaistą nuo ŽIV ir iškart pakėlė tabletės kainą: vietoj 13,5 USD ji kainavo 750. Škrelis buvo paskelbtas nekenčiamiausiu metų žmogumi, tačiau tai nepadėjo, jis taip ir nesumažino vaisto kainos.
Tiesą sakant, nieko unikalaus čia nebuvo. Visos Amerikos farmacijos kompanijos pastaraisiais metais sparčiai didino vaistų kainas, tiesiog tai darė gudriai, bandydamos išvengti skandalų. Pavyzdžiui, gerai žinoma korporacija "Novartis" 2003 metais išleido vaistą nuo vėžio. Nuo tada jo kaina pakilo 22 kartus. Šiandien metinis gydymo kursas kainuoja 123 tūkstančius dolerių.
Vaistų, skirtų retoms ligoms gydyti, gamintojai uždirba fantastiškai. Kasmetinių kursų kaina sudaro maždaug pusę milijono dolerių.
Vos per šešis 2019 metų mėnesius legendinis antidepresantas "Prozac" pabrango 8,8 karto.
Būtiniausių vaistų kainų kilimas atrodo ypač baisus. Banalaus insulino dozės kaina nuo 2009 iki 2019 metų išaugo trigubai — nuo 90 iki 330 USD. Sveikatos draudimas padengia insulino išlaidas, tačiau beveik du milijonai diabetikų neturi sveikatos draudimo.
36 metų Laura Marston prieš metus BBC žurnalistams pasakojo, kaip ji liko neapdrausta po to, kai užsidarė įmonė, kurioje dirbo. "Aš išleisdavau 2880 USD per mėnesį, kad tik likčiau gyva", — sako ji. Kol susirado darbą, Marston turėjo parduoti savo butą, baldus, automobilį, išleisti visas santaupas pensijai — ir visa tai tik tam, kad nusipirktų gyvybę gelbstinčių vaistų.
Viltį praradę žmonės bando padalinti vieną insulino dozę į kelias. Tai dažnai baigiasi mirtimi. Taip 2017-aisiais mirė 26 metų Aleksas Smitas (Alex Smith) — praėjus tik mėnesiui po jo medicininio draudimo pabaigos. Smitas dirbo visą darbo dieną, tačiau vis tiek neturėjo tūkstančių dolerių per mėnesį insulinui.
Didelė antibiotikų kaina paskatino amerikiečius pirkti veterinarinius vaistus. Populiarus yra, pavyzdžiui, penicilinas, skirtas akvariumo žuvims. Bet ką daryti, jei "žmogiškojo" buteliukas su populiaraus antibiotiko suspensija, pagamintas dar 1950 metais, kainuoja nuo 2 400 iki 2 800 USD?
Beje, atrodo, kad statistika nepastebi rekordinio vaistų kainų augimo, kaip ir nepastebi rekordinio nekilnojamojo turto kainų kilimo. Oficialus infliacijos lygis JAV vis dar svyruoja apie pusantro procento, o tai, žinoma, neturi nieko bendra su realybe.
Vaistų neprieinamumo padėtis JAV yra visiškai unikali. Esmė yra ne tik vaistų kaina, bet ir tai, kad vietinės farmacijos kompanijos visiškai monopolizavo rinką ir užblokavo amerikiečius nuo bet kokių teisinių galimybių įsigyti reikiamų tablečių už priimtiną kainą.
Vietinė rinka yra aklinai uždaryta nuo pigių importuojamų generinių vaistų. Piliečiai gali įsivežti nedidelį kiekį vaistų iš užsienio tik turėdami gydytojo receptą. Vaisto vaistinėje įsigyti be recepto neįmanoma. Draudžiama pirkti vaistus užsienio interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose, iš rankų.
Tai reiškia, kad asmuo, neturintis draudimo — tai keturiasdešimt milijonų amerikiečių — suserga ir atsiduria baisioje situacijoje. Vaistinėje jis negali nusipirkti nieko, išskyrus paracetamolį. Kad nusipirktų antibiotikų, jam reikia gydytojo recepto. Norint apsilankyti pas gydytoją be draudimo, reikia daug pinigų. O jis neturi pinigų, kitaip būtų apsidraudęs.
Tačiau draudimas dažnai padengia tik dalį vaisto kainos. Todėl trečdalis pacientų iš Amerikos stengiasi apskritai nepirkti receptinių vaistų.
Amerikiečiai už vaistų krizę turi būti dėkingi nematomai rinkos rankai. Ši ranka nuolat tuština jų kišenes be menkiausio valdžios įsikišimo. Šalyje paprasčiausiai nėra valstybinės agentūros, kuri galėtų reguliuoti vaistų kainas.
Vienintelė federalinė agentūra, kuri teoriškai turėtų kontroliuoti vaistų gamybą Jungtinėse Valstijose, yra Maisto ir vaistų administracija. Tačiau farmacijos kompanijos sėkmingai išsprendė šį klausimą su FDA: keistu sutapimu žmonės, visą gyvenimą dirbę didžiausiose farmacijos kompanijose, nuolat tampa jos lyderiais.
Tačiau net FDA neturi įgaliojimų kontroliuoti vaistų kainas. Šiemet JAV Kongresas buvo priverstas tirti farmacijos kompanijų veiklą, rinkoje vyravusi neteisybė buvo tokia akivaizdi.
Tačiau tyrimas atliktas ne itin kruopščiai. Amerikos "Big Pharma" kritikai tvirtina, kad pramonės atstovai kasmet išleidžia šimtus milijonų dolerių politikams papirkti, savo kandidatams paremti ir jų interesams lobizuoti. Be to, jų interesus remia abiejų valdančiųjų partijų — tiek demokratų, tiek respublikonų — atstovai.
Tik du politikai bandė kaip nors kovoti su farmacijos kompanijų dominavimu. Tai demokratas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) ir respublikonas Donaldas Trampas. Ir abu buvo savo partijos narių atstumti. Tikriausiai kai kurie verslo interesai iš tikrųjų sieja politikus ir vaistininkus.
Remiantis gandais, kiekvienos didesnės žiniasklaidos priemonės valdyboje yra bent vienas didelio farmacijos koncerno atstovas. Todėl žurnalistai priversti užmerkti akis prieš visas vaistininkų išdaigas. Galbūt tai tik gandai, tačiau pastaraisiais metais nebuvo jokių didelių Amerikos leidinių, atskleidžiančių "Big Pharma" veiklą. Nors padėtis jau pasiekė kritinį tašką.
Kad ir kaip būtų iš tikrųjų, tačiau paprastiems amerikiečiams šiandien praktiškai neįmanoma įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų. Prezidentas Trampas bandė sugriauti šią korumpuotą sistemą. Jo keturi iš tiesų istoriniai potvarkiai leido vaistinėms pirkti santykinai pigius Kanados generinius vaistus, apribojo insulino kainą, įpareigojo "Medicare" pirkti vaistus iš gamintojų už tą pačią kainą, kaip ir užsienio išsivysčiusiose šalyse.
Dekretai buvo pasirašyti liepą ir sukėlė farmacijos kompanijų pasipiktinimą. Lapkritį dėl daugybės rinkimų sukčiavimo atvejų Trampas atsidūrė ties pralaimėjimo riba. Dėl to jis kaltina būtent vaistų gamintojus, kurie į jo pralaimėjimą investavo milijonus. Gruodžio mėnesį farmacijos gamintojai pateikė ieškinį prezidento administracijai dėl liepą pasirašytų dekretų. Jie greičiausiai jį laimės.
Dabar, jei Trampas vis dėlto išeis, niekas neišgelbės amerikiečių — vaistai šalyje pagaliau taps prabangos preke. Ką galime pasakyti apie koronaviruso vakciną?
Nenuostabu, kad JAV valdžia kategoriškai atmetė Rusijos siūlomą "Sputnik V". Vietinės farmacijos įmonės, sukūrusios vakcinas iš Amerikos mokesčių mokėtojų pinigų, dabar turi priversti mokesčių mokėtojus pirkti "tik vietinę" vakciną. Kiek kainuos ši vakcina, vis dar neaišku. Yra tik žinoma, kad JAV valdžia neturi nei galimybių, nei noro kaip nors paveikti šią kainą.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
