Virtualus Davoso forumas šią savaitę iškėlė (atrodo) būtent tokį tikslą: surinkti geriausius ir galingiausius, kad galėtų apčiuopti bendrą visos planetos kelią į nuostabią ateitį. Iš daugybės ten kalbėjusių žmonių mums įdomiau turėtų būti tie, kurie sakė: yra toks kelias, rytojus turėtų būti ne blogesnis, bet geresnis nei vakar, ir pasaulis gali tai padaryti.
Neseniai girdėjome pakankamai tokių, kurie mums pareiškė, kad "senojo pasaulio nebebus", bet bus visiškas siaubas. O štai Davoso organizatorius Klausas Švabas... Bet apie tai vėliau. Dabar visgi — apie optimistus.
Vladimiras Putinas savo kalboje, kaip ir visi kiti, nustatė diagnozę, kaipgi be to. Tai pasirodė įdomu, nes buvo skaičių ir faktų, kurie parodė gerą kolektyvinį darbą šioje Davoso kalboje ir kurie anksčiau nebuvo ryškiai pastebimi tarptautinėje idėjų apyvartoje, tyliai sėdėjo kažkokiuose dokumentuose. Pavyzdžiui: "Per pastaruosius 30 metų daugelyje išsivysčiusių šalių daugiau nei pusės piliečių pajamos realiai stagnavo, neaugo. Tačiau švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų kainos išaugo. Ar žinote kiek? Tris kartus".
Arba tokie faktai... Na, gerai, dar — apie Kiniją: "Jei imtume 5,5 JAV dolerių vienam asmeniui per dieną pajamų lygį (perkamosios galios paritetą), tai, Pasaulio banko vertinimais, pavyzdžiui, Kinijoje mažesnes pajamas gaunančių žmonių skaičius sumažėjo nuo 1,1 milijardo 1990 metais iki mažiau nei 300 milijonų pastaraisiais metais". Bet toliau kalbama apie Rusiją: ta pati statistika rodo, kad vargšų skaičius — kitoje 5,5 JAV dolerių per dieną pajamų pusėje — sumažėjo nuo 64 milijonų žmonių 1999 metais iki maždaug penkių milijonų šiandien.
Bendra krizės diagnozė šiandien, pasak Putino, yra tokia: ankstesnio modelio, kuris veikė 30–40 metų, negalima atkurti, pandemijos sukelta krizė pagreitino jo katastrofą. "Visiškai aišku, kad pasaulis negali eiti ekonomikos, kuri dirba milijonui žmonių ar net "auksiniam milijardui", kūrimo keliu. Tai tiesiog destruktyvi pozicija. Toks modelis iš esmės yra netvarus".
Bet tai, kad atėjo pabaiga, Davose ir prieš Davosą kažkaip jau skambėjo tam tikromis formuluotėmis. Bet jei kalbėsime apie gydymo metodus, tai Maskva pateikia keturis paprastus ir suprantamus tikslus kiekvienos tautos ir visų bei bet kokių visuomenių egzistavimui ateinančioje eroje.
Sutrumpintai:
- Pirma. Žmogus turėtų turėti patogią gyvenamąją aplinką. Tai yra būstas ir prieinama infrastruktūra: transportas, energetika, komunalinės paslaugos. Ir, žinoma, ekologinė gerovė.
- Antra. Žmogus turi būti tikras, kad turės darbą, kuris užtikrins nuolat augančias pajamas ir atitinkamai deramą gyvenimo lygį.
- Trečia. Asmuo turi būti tikras, kad gaus aukštos kokybės ir veiksmingą medicininę priežiūrą, kai to reikės, kad sveikatos priežiūros sistema bet kuriuo atveju garantuoja galimybę naudotis šiuolaikiško lygio paslaugomis.
- Ketvirta. Nepaisant šeimos pajamų, vaikai turėtų turėti galimybę įgyti tinkamą išsilavinimą ir išnaudoti savo potencialą. Tai vienintelis būdas garantuoti efektyviausią šiuolaikinės ekonomikos plėtrą. Ekonomika, kai žmonės yra ne priemonė, o tikslas.
Tai atrodo kaip socializmas, bet iš tikrųjų nieko panašaus — bet kuri sistema turi galimybę egzistuoti, jei ji atitinka šiuos paprastus tikslus, paprastas visuomenės ir valstybių egzistavimo prasmes.
Prie šių keturių punktų pridedamas ir penktasis: nekovokite, kitaip pasaulis dabar gali pereiti į nevaldomą visų karą prieš visus. Be to, jau per vėlu kovoti, nes vėl, pasak Putino, "era, susijusi su bandymais sukurti centralizuotą, vienpolę pasaulio tvarką, ši era baigėsi. Tiesą sakant, net neprasidėjo. Tik padarytas bandymas judėti šia linkme. Bet tai jau praėjo. Tokia monopolija — ji tiesiog savo prigimtimi prieštaravo kultūrinei, istorinei mūsų civilizacijos įvairovei".
Toliau reikia sukurti naują erą, kad "skirtingi plėtros centrai, turintys savo išskirtinius modelius, politines sistemas ir socialines institucijas" konkuruotų taikiai.
Tai, kas vyksta Davose (ne tik turint omenyje Rusijos prezidento kalbą), turi daug ypatumų ir požeminių srovių. Pavyzdžiui, su kuo kalbėjo Putinas? Ir į ką išvakarėse kreipėsi Kinijos lyderis Si Dzinpingas, kuris iš esmės kalbėjo apie tą patį — apie pasaulinę "bendro likimo bendruomenę" ir jos bendradarbiavimą? Į "auksinį milijardą" ir milžiniškas korporacijas, kurios laiko Davosą savo platforma, apibrėžiančia būsimą visos žmonijos eigą? Arba į beveik du šimtus mūsų pasaulio šalių, kurių dauguma bejėgiškai stebi staigiai juos užliejusią bangą, kuri gali nuplauti viską, kas pasiekta?
Kalbant apie korporacijas ir "auksinį milijardą", yra minėta "Davoso" istorija. Tai apie sensacingą to paties Klauso Švabo ir bendraautorių knygą "COVID-19: Didysis perkrovimas", kuri tapo provokacija, pagrindine dabartinio Davoso tema. Ten Švabas su bauginamu atvirumu sako: pandemija yra puiki priežastis slopinti, morališkai sunaikinti, įbauginti visą planetą, visas visuomenes ir valstybes. Ir kol jie sėdės karantinuose, "lokdaunuose" ir su kaukėmis pagal mūsų mantrą "pasaulis niekada nebus toks pats", mes, intelektualūs "auksinio milijardo" lyderiai, turime perkrauti šį pasaulį iš naujo, kaip mums atrodo tinkama.
Taigi, pasaulis gali ir turėtų tapti ne toks pats, bet geresnis, ir, pasirodo, yra šalių ir žmonių, rodančių judėjimo kryptį link tokio pasaulio.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
