VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Savivaldybių pateikiamais duomenimis, į mokyklas ar kitas savivaldybių priskirtas įstaigas šią savaitę grįžo apie 3000 mokinių nuo pradinukų iki abiturientų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Švietimo įstaigose mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, kitiems pagalba kol kas teikiama namuose.
Šią savaitę savivaldybių švietimo padalinių bei mokyklų atstovai nuotoliniame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene aptarė, kaip sekasi teikti pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, grįžusiems į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu.
Mokyklų ir savivaldybių atstovai teigė, jog šalies mokyklos turi reikiamas sąlygas ir galimybes, kad suteiktų pagalbą sunkumų nuotolinio mokymosi metu patiriantiems vaikams. Nors kiekvieno vaiko ir šeimos atvejis dažnai yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės randa veiksmingų sprendimų būdų.
Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys pasakojo, jog savivaldybė turi pasirengusi nuotolinio ugdymo stebėsenos mokyklose schemą. Mokinių pamokų lankomumą bei situaciją šeimose stebi, bendradarbiauja, informaciją renka ir ja vieni su kitais dalijasi seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklos administracija, mokytojai, o prie jų pastebėtų problemų sprendimo jungiasi savivaldybė — švietimo, socialinės paramos ir kiti skyriai. Kelis sykius per savaitę vyksta visų ugdymo įstaigų vadovų pasitarimai, kuriuose ieškoma sprendimų aktualiausioms nuotolinio mokymo problemoms.
"Vyriausybės sprendimas leisti mokyklose nuotoliniu būdu mokytis vaikams, kurie neturi sąlygų namuose, priimtas labai laiku. Mokyklos stovėjo tuščios, o daugiavaikių šeimų vaikai namuose neturėjo vietos mokytis", — sakė Vilys.
Pasvalio rajone mokiniai, kuriems reikia mokymosi pagalbos, grįžo nebūtinai į savo mokyklas, o į arčiausiai jų namų esančius daugiafunkcius centrus. Juose yra nuotoliniam mokymuisi reikalinga kompiuterinė įranga, dirba vaikus prižiūrėti, jiems padėti galintis personalas.
Klaipėdos "Gabijos" progimnazija pagalbą vaikams teikia vadovaudamasi šiek tiek kitokia sistema – pagalba mokiniui teikiama atsižvelgiant į jo individualią pažangą. Kaip pasakojo progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė, dalykų mokytojai, matydami, jog mokinys nedaro pažangos, jam gresia neigiamas įvertinimas, apie tai informuoja auklėtoją bei administraciją ir mokinys yra kviečiamas į mokyklą. Mokiniams sudaromas dienos planas, pagal kurį mokykloje jie dirba, padedami mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui.
"Vaikai atlieka susikaupusias užduotis, kurios dažnai ir yra pagrindinė nesijungimo prie pamokų priežastis, dirba prie to dalyko, kurio neigiamas įvertinimas gresia. Tą dieną mokinys mokosi pagal individualų planą, bet mūsų tikslas yra grąžinti jį į įprastą, visiems bendrą ugdymo planą — padėti jam pasivyti, pagerinti rezultatus", — kalbėjo Kurlavičienė.
Ši sistema progimnazijoje taikoma jau ne pirmą savaitę, o mokytojai pastebėjo, jog tokia praktika pagerina ir vaikų gebėjimą mokytis, planuoti mokymosi procesą — tie vaikai, kurie pasimokė mokykloje individualiai, grįžę mokytis nuotoliniu būdu į namus patys jungiasi prie pamokų, atlieka užduotis.
"Mokykla geriausiai pažįsta savo mokinius, jų šeimas, mokyklų vadovai yra kompetentingi ir geriausiai gali užtikrinti reikalingą mokiniui pagalbą", — susitikime sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė.
Anot jos, miesto mokyklų apklausa parodė, jog pagalbos poreikio diapazonas platus, visgi labiausiai jos reikia mokslus pradedantiems vaikams, t. y. pirmokams-antrokams, pereinantiems iš pradinio į dalykinį mokymą, t. y. penktokams, bei paaugliams, t. y. 7–9 klasių mokiniams. Pagalbos reikia vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems motyvacijos, mokiniams iš socialinės rizikos šeimų, taip pat tiems, kurie namuose paprasčiausiai neturi vietos mokytis ar kurių tėvai negali jiems padėti.
Sausio 21 dieną įsigaliojo Vyriausybės sprendimas, leidžiantis vaikams, neturintiems tinkamų sąlygų mokytis namuose ar patiriantiems mokymosi sunkumų, ugdytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose. Šis Vyriausybės sprendimas ypač aktualus šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdymuisi namuose.
