Į tai atkreipė dėmesį Kongresas. Pasaulis aktyviai mažina savo priklausomybę nuo dolerio. Perėjimas prie atsiskaitymų alternatyviais piniginiais vienetais neigiamai paveiks Amerikos ekonomiką, rašoma RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.
Pasaulinis tironas
Jungtinės Valstijos apgaubė planetą sankcijomis — dabar galioja apytiksliai aštuoni tūkstančiai ekonominių apribojimų kitų šalių atžvilgiu, ir sąrašas nuolat auga. Vašingtonas gali diktuoti sąlygas bet kam, nes doleris — pagrindinė pasaulio ekonomikos valiuta.
Amerikos piniginiam vienetui atitenka daugiau nei 70 % finansinių operacijų. Doleris laisvai parduodamas ir konvertuojamas — vyriausybė to niekaip nereguliuoja, o JAV ekonomika vis dar laikoma stabili, atvira ir didžiausia pasaulyje.
Tai leidžia Baltiesiems rūmams uždrausti fiziniams asmenims ir Amerikos įmonėms tiesiogiai vykdyti verslą su tais, kas nepatinka Vašingtonui, ir grasinti kitiems rinkos dalyviams ekstrateritorinėmis sankcijomis.
Atsakomoji reakcija
Tačiau tai negali tęstis amžinai. Pasaulis turi visas būtinas priemones, kad susilpnintų priklausomybę nuo dolerio, neseniai paskelbtoje apklausoje konstatavo JAV Kongreso tyrimų tarnyba.
Dokumente pabrėžiama, kad sankcijos virsta ekonominėmis išlaidomis pačioms JAV, nes jos riboja komercinius sandorius, kuriuose galėtų dalyvauti Amerikos fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, neatmetama ir atsakomoji reakcija iš diskriminuojamų valstybių pusės. Kaip pavyzdys pateiktas Rusijos draudimas importuoti žemės ūkio produkciją.
Kaip pažymi apžvalgos autoriai, Amerikos valiuta daugelį dešimtmečių plačiai naudojama tarptautinėse ekonominėse operacijose. Ir tai naudinga JAV. Be to, Baltieji rūmai vis dažniau remiasi doleriu, kad pasiektų užsienio politikos tikslus. Visų pirma, kad sutrukdytų Rusijai, Iranui ir Venesuelai patekti į finansų rinkas.
Kinų variantas
Šių šalių perėjimas prie atsiskaitymo alternatyviomis valiutomis galiausiai turės neigiamos įtakos Amerikos ekonomikai ir pakenks dolerio statusui, teigiama apžvalgoje. Tiesą sakant, tai jau vyksta.
Pastaraisiais metais juanis sistemingai judina dolerį. Nuo 2016 m. Kinijos valiuta yra rezervinė TVF valiuta. Besivystanti šalis pirmą kartą gavo tokią garbę. Po to Pekinas Šanchajaus vertybinių popierių biržoje pradėjo prekybą būsimaisiais naftos sandoriais juaniais — didelės apimties "Viena juosta, vienas kelias" integracijos programos ribose.
Tačiau juanių dalis pasaulio finansinėse operacijose vis dar yra nedidelė. Kliūtys plėtrai akivaizdžios — nėra laisvo konvertavimo, nestabilumas, neskaidri finansų sistema, kalbant tiek apie valstybės, tiek apie privačias skolas.
Tačiau atsirado skaitmeninis juanis. Dauguma ekonomistų sutinka, kad valstybės kriptovaliuta yra gana pajėgi konkuruoti su doleriu, nes ji leidžia operacijas atlikti greičiau nei pasenusios SWIFT ir CHIPS mokėjimo sistemos (būtent per jas amerikiečiai kontroliuoja tarptautines finansines operacijas). Kriptojuanis taip pat pravers projekte "Viena juosta, vienas kelias". Abipusiai atsiskaitymai skaitmenine valiuta apsaugos nuo Vašingtono sankcijų.
Atsitraukimas nuo dolerio
Kalbant apie Rusiją, dolerinės operacijos su BRICS valstybėmis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinijos Liaudies Respublika ir Pietų Afrikos Respublika) 2019 m. sumažėjo nuo 73 % iki 49 %. Visų pirma dėl euro (23 %). Padidėjo ir rublio dalis: nuo 8 iki 14 %. Be to, su Indija — antrąja Maskvos BRICS prekybos partnere po Kinijos — šis skaičius viršijo 50 %.
Su Kinija atsiskaitymai nacionaliniais piniginiais vienetais (25 %) per septynerius metus išaugo dešimt kartų. Tai yra strategijos, kuria siekiama panaikinti dolerius vidaus ekonomikoje ir stiprinti atsparumą sankcijoms, dalis.
Maskva ir Pekinas sistemingai pašalina dolerį iš dvišalės prekybos. Dar 2014 m. šalys pasirašė trejų metų 150 milijardų juanių (24,5 mlrd. dolerių) vertės sutartį, kuri atvėrė abipusę prieigą prie nacionalinių valiutų nereikalaujant jos pirkti atviroje rinkoje. 2015 m. beveik visi sandoriai buvo atlikti doleriais. O 2019 m. — tik pusė.
Panaši situacija yra ir su euro zona: 2019 m. euras pirmą kartą aplenkė dolerį (42 % prieš 38 %). Tai yra pasaulinė tendencija ir Europos Sąjungos, kuri priešinasi ekstrateritorinėms JAV sankcijoms, nuopelnas.
Sistema transformuojasi
2019 m. Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija sukūrė įrankį INSTEX — specialų mechanizmą, skirtą "paprastinti teisėtus komercinius sandorius tarp Europos ekonomikos dalyvių ir Irano". Vėliau prie jo prisijungė Belgija, Danija, Nyderlandai, Norvegija, Suomija ir Švedija.
Tiesą sakant, tai leidžia Europos šalims prekiauti su Teheranu, apeinant JAV finansų sistemą ir taip neišprovokuojant Vašingtono atsakomosios reakcijos. Kad būtų išvengta realios pinigų apyvartos tarp Irano ir Europos (tai Vašingtonas galėtų panaudoti sankcijoms pagrįsti), INSTEX panaudojo kredito taškus.
Kad sumažintų priklausomybę nuo dolerio, Europos Komisija parengė preliminarų planą. Numatoma nominuoti eurais įvairių prekių tiekimo sutartis, taip pat peržiūrėti ir prireikus pakeisti normas, susijusias su pagrindiniais finansiniais standartais. Be to, reguliavimo institucijoms bus suteikta teisė blokuoti užsienio įmonių vykdomą Europos įmonių "prarijimą".
Antra pagal populiarumą valiuta — euras — ir toliau spaudžia dolerį. Remiantis Pasaulio banko prognozėmis, galiausiai Amerikos piniginis vienetas praras savo ypatingą statusą pasaulio finansų sistemoje. Jį pakeis euro, dolerio ir greičiausiai juanio sistema.
