"Draugystė" tirpsta tiesiog akyse. Lenkiją neramina Lietuvos santykiai su Kinija

Po prieštaringai vertinamų Vilniaus užsienio politikos iniciatyvų Lietuvoje lankėsi Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau. Lenkijos ministras bandė išsiaiškinti, ko dar galima tikėtis iš kolegų lietuvių ir kokios gijos vis dar jungia Varšuvą ir Vilnių

Ankstesnio "valstiečių"-"socdemų" valdymo metu (2016–2020 m.) Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės ir Seimai tapo artimesni nei bet kada. Buvo vieningai pažodžiui visais politinio ir viešojo darbotvarkės klausimais. Varšuvos ir Vilniaus balsai vieningai skambėjo palaikant Ukrainos vientisumą ir jos žengimą į ES ir NATO. O tuometinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip uoliai padėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai vykdyti kelių vektorių politiką, kad atrodė, jog pats Lukašenka ketina pasirašyti asociaciją su ES.

Lenkijos vadovai žavėjosi valdančiosios valdžios požiūriu į lenkų mažumą. Ypač po to, kai į vyriausybę pateko "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" atstovai, o vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė išdidžiai sėdėjo šalia prezidento Gitano Nausėdos prie Lietuvos ir Lenkijos prezidentų derybų stalo Varšuvoje.

Vietiniai lenkai, įkvėpti draugystės su istorine tėvyne, net pamiršo savo nuoskaudas ir reikalavimus — apie vardų ir pavardžių įrašymą į pasus lenkų abėcėlės tvarka ir net apie savo protėvių žemių grąžinimą Vilniuje ir Vilniaus krašte.

Tačiau idilė truko neilgai. Lietuvoje vėl į valdžią atėjo konservatoriai ir liberalai. O tarp Vilniaus ir Varšuvos atsirado įtrūkių, rusofobijos mėgėjų paskatintos rusofobijos. Iš pradžių Lenkijos vadovai diplomatiškai tylėjo, kai per rinkimus jų tautiečiai Lietuvoje buvo sumaišyti su žeme ir netgi raginta sušaudyti LLRA-KŠS lyderius.

O atėjus į valdžią liberalams ir Laisvės partijai, lenkai iš Vilniaus pradėjo atkakliai pabrėžti savo netoleranciją LGBT bendruomenei. Varšuva vėl parodė diplomatinio teisingumo stebuklus ir tylėjo. Bet jie padarė išvadas. Prezidentai Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda pradėjo vis rečiau susitikti ir kalbėtis, o parlamento ir vyriausybės delegacijos beveik nustojo lankytis vieni pas kitus.

Ir jei akistatos fronte su "agresoriumi iš Rytų" Vilnius ir Varšuva vis dar yra vieningi, tai vidaus politikos klausimais yra prieštaravimų. Jie tapo ypač pastebimi po to, kai Lietuvos teisėjai palaikė Briuselį akistatoje su Varšuva, kuri priėmė įstatymą dėl teismų sistemos reformos pagal savo, o ne Europos Sąjungos šablonus. Tada įstatymų leidybos lygmeniu ji taip pat įtvirtino Lenkijos ir Lietuvos Sandraugos Konstitucijos viršenybę prieš bendrus ES įstatymus. Ir tada Lietuvos valdantieji liberalai konservatoriai pagaliau metė savo "merginą", kuri, Donaldo Trampo siūlymu, jau buvo užsidėjusi Rytų Europos imperatorės karūną.

Pragmatiški lenkai taip pat atidžiai seka Lietuvos ir Kinijos kovą. Dalai Lamos vizitų į Vilnių metu ir aukščiausio lygio priėmimu vadovaujant ankstesnei liberalų konservatorių vyriausybei (2008-2012 m.). O dabar — aistringą valdančiųjų norą atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje. Gerai, lietuviai kenkia sau, bet prekės iš Dangaus imperijos geležinkeliu keliauja ne tik į Lietuvą, bet ir į Lenkiją. Tai reiškia, kad agresyvi Vilniaus prieš Kiniją nukreipta politika kišasi į Lenkijos verslininkų kišenę, o pati Varšuva ir Pekinas nesiruošia pyktis. Didžioji politika yra pragmatiška.

"Mes manome, kad vienos šalies daromas spaudimas kitai, įskaitant ekonominį spaudimą, yra nepriimtinas. <...> Manome, kad Kinijos ir Lietuvos santykiai ateityje stabilizuosis ir pagerės. Mes to tikrai norime", — vizito metu sakė užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau.

Tačiau Vilniuje Varšuvos norai buvo ignoruojami. Tai ne jūsų reikalas — mūsų santykiai su Pekinu. Klausykite, ką sako Vašingtonas! Kongreso ir Senato demokratai palaiko Pekiną taip erzinančią Lietuvos draugystę su Taivanu. Taigi, kovosime su Kinija iki paskutinio lietuvio. Kol kas Vilniaus ir Varšuvos sutarimas išlieka tik susidūrus su migrantų banga, kuri puolė per Baltarusijos sieną į Lietuvą ir Lenkiją.

Varšuva ir Vilnius kartu priešinasi pabėgėlių iš Afganistano priėmimui pagal "Briuselio kvotas". Jie sako, kad mes jau kentėjome nuo Lukašenkos "hibridinės atakos", be to, reikia pridengti Džo Baideno klaidas, kai amerikiečių kariai išvedami iš Afganistano!

Su migrantais kažkaip viskas išsispręs, tačiau santykius su Kinija, kurie beveik nutrūko prieš atšaukiant ambasadorius, bus daug sunkiau atkurti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.