Vasario 16-ąją Kauno nacionalistai nori surengti eitynes su Noreikos portretu

Nacionalistinio judėjimo atstovai ketina žygiuoti per Kauno centrą su Jono Noreikos portretu
Sputnik

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Nacionalistai ketina Lietuvos nepriklausomybės dieną surengti Kaune eitynes ir neštis Jono Noreikos nuotraukas, skelbia televizijos kanalas "Vesti Kaliningrad", kuris susisiekė su žurnaliste Birute Diplšiene.

Jonas Noreika-Generolas Vėtra susijęs su žydų žudynėmis Lietuvoje. Laidos eteryje Birutė Dilpšoienė patvirtino, kad greitai išleis knygą "Tiesa be tiesos", kurioje aprašyti visi Noreikos nusikaltimai.  

"Mes viska žinome. Aš parašiau knygą "Tiesa be tiesos", greitai išleisiu. Žmonės žino, bet bijo. Kiek žydų Šiauliuose, Žagarėje žuvo dėl jo, nes jis buvo žudikas. Didžiausias žudikas", — teigė Dilpšienė.

Lietuvos žydų bedruomenė aksčiau rašė, kad 1941 metų rugpjūtį Noreika buvo paskirtas Šiaulių apskrities seniūnu, "jis nurodė surinkti visus tame regione gyvenančius žydus į getą ir atimti iš jų turtą… faktiškai įsakė sukurti šį getą, kuriame vėliau buvo sušaudyti tūkstančiai žydų".

Šiaulių gimnazijai nebus suteiktas Jono Noreikos vardas

Noreikos gynėjai neigia, kad jis galėtų būti prisidėjęs prie žydų žudynių. Jie pripažįsta tiktai viena: du Jono Noreikos pasirašytus su Holokaustu susijusius dokumentus, pasirodžiusius jam dirbant Šiaulių miesto ir apskrities viršininku, bet šiuos dokumentus laiko vokiškų potvarkių vertimais.

Oficiali valdžia laiko Noreika antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyviu. 1945 metais Noreika organizavo Lietuvos Nacionalinę tarybą, kurios tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. 1946 metų lapkritį jis sulaikytas ir nuteistas mirties bausme. Noreika 1947 metų vasario 26 dieną sušaudytas Vilniuje, KGB būstinėje, o jo kūnas užkastas Tuskulėnų parke.

1997 metais Noreika apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.