VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Kaune planuojama A1 kelio ruožo nuo Petrašiūnų iki Giraitės sankryžos rekonstrukcija, praneša Susiekimo ministerijos spaudos tarnyba.
Vasario 14 dienąministras pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apžiūrėjo ties Kaunu esančio Alfonso Meškinio, vadinamojo Kleboniškio, tiltą. Įvertinus visas ekspertų pateiktas Islandijos plento problemų sprendimo alternatyvas, atsižvelgiant į kainą, tranzitinio ir vietinio transporto patogumą, nuspręsta inicijuoti viso A1 kelio ruožo nuo Petrašiūnų iki Giraitės sankryžos sutvarkymą.
"Šis ruožas yra itin apkrautas. Juo aktyviai naudojasi krovininis transportas, kuris keliauja ir į Kauną, ir tranzitu iš Vilniaus į Klaipėdą. Kelyje daug lengvųjų automobilių. Šiuo metu esančios infrastruktūros problemos sukelia nepatogumų didžiuliam kiekiui žmonių, nuostolius verslui. Šios problemos turi būti ir bus sprendžiamos nedelsiant", — sakė Skvernelis.
Kaunas — santakos miestas, turintis penkis tiltus per Nemuną, tris tiltus per Nerį. Pasak Masiulio, tiltų būklė, jų pralaidumas yra bene svarbiausias veiksnys, siekiant sklandaus keleivių ir krovinių judėjimo.
Ministro teigimu, atliktų detalių tyrimų išvados, esamos situacijos analizė rodo, kad prieš daugiau nei 50 metų statytas Kleboniškio tiltas nėra pritaikytas tokiems dideliems automobilių srautams.
"Šiaurinių Kauno priemiesčių plėtra lėmė, kad Kauno Islandijos plentas, turėjęs tarnauti tik kaip tranzitinis kelias į Vilnių ar Klaipėdą, tapo bemaž judriausia Kauno miesto gatve. Dabar įvykus net menkiausiai avarijai, čia susiformuoja milžiniškos spūstys. Magistralės A1 ruožas Vilnius-Kaunas ir ties laikinąja sostine esantis Islandijos plentas nacionaliniu lygmeniu yra pats svarbiausias kelias, todėl jo rekonstrukcija yra būtina ir svarbi visai šaliai", — teigia Masiulis.
Ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" sankryžos numatoma rekonstruoti į aštuonių eismo juostų kelią: atitvarais atskirtos keturios vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km/h, o šoninės keturios eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas dviejų eismo juostų tiltas iš šiaurinės Kleboniškio tilto pusės. Vietoje dar 1964 metais statyto tilto planuojama keturių eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba. Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu. Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio dviejų eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
Šie sprendimai iš esmės padidins eismo pralaidumą ir saugumą — visuomenė sutaupys aštuonis milijonus valandų prarasto laiko spūstyse šiame kelio ruože. Preliminari projekto vertė siekia 100 milijonų eurų, iš jų beveik 60 milijonų eurų būtų skiriama tiltų statybai. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė — penkeri metai.