VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Tiesiant "Rail Baltica" europinio geležinkelio jungtį, svarstoma geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus, teigiama "Lietuvos geležinkelių" pranešime spaudai.
Tokios galimybės šią savaitę aptartos susitikime su valstybės įmonės "Lietuvos oro uostai" atstovais.
Pasak "Lietuvos geležinkelių" „Rail Baltica" koordinavimo departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą ir keleiviams bei krovinių vežėjams pasiūlyti patogias paslaugas, būtina jungtis tarp didžiausių Lietuvos miestų oro uostų.
"Tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, kad Vilniaus ar Kauno oro uoste nusileidęs keleivis galėtų iškart sėsti į traukinį ir važiuoti į Panevėžį, Vilnių, Kauną ar kitą miestą. Planuodami „Rail Baltica" projektą, turime atsižvelgti ir į oro uostų plėtros planus", — sakė Jackus.
Šiuo metu "Rail Baltica" vėžė yra nutiesta nuo Kauno ir Lenkijos sienos. Keliautojai galės važiuoti iš Kauno į Varšuvą traukiniu jau kitais metais.
Geležinkelis taip pat bus tiesiamas nuo Kauno iki Latvijos sienos bei iki Vilniaus.
Liepos pabaigoje Europos Komisija priėmė oficialų sprendimą skirti 110,5 milijonų eurų kitam "Rail Baltic" geležinkelio statybos etapui, o ne 313,3 milijonų eurų, kurių prašė trys Baltijos valstybės. Iš šios sumos 98,4 milijonų gaus Lietuva, apie septynis milijonus — Latvija, o 5,2 milijonus — Estija.
"Rail Baltica" — svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Remiantis ekonomine analize, pateikta balandžio 24 diena "Rail Baltic Global Forum 2017" Rygoje metu, bendra suma, reikalinga projekto įgyvendinimui siekia 5,8 milijardus eurų.
Nuo pat pradžių plataus užmojo geležinkelio magistralė sulaukė didelio visuomenės dėmesio, žmonės pasidalino į dvi stovyklas. Kritikai abejoja projekto ekonominiu pagrįstumu, o šalininkai prognozuoja keleivių ir krovinių srautų augimą.
