VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Net 66% Lietuvos gyventojų asmeniškai jaučia ekonominių žinių trūkumą, daugiausia — žemesnes pajamas gaunantieji, regionų gyventojai, rašo Lietuvos laisvosios rinkos instituto spaudos tarnyba.
Instituto užsakymu tyrimų bendrovės "Spinter" atlikta apklausa rodo, kad net 81% šalies gyventojų vertina savo ekonomikos žinias prastai arba vidutiniškai.
Žmonės sako išmanantys ekonomiką panašiai kaip fiziką ar politologiją, gerokai prasčiau nei kompiuterinį raštingumą ar matematiką.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė ir ekonomikos vadovėlio mokiniams autorė atkreipia dėmesį, kad dažnai neteisingai ir per siaurai apskritai supranta, kas yra ekonomika. Apklausa rodo, kad šį mokslą sieja arba su vartojimu ir materialine gerove (33%), arba su pinigų valdymu (29%). Ir tik kas penktas žino, kad ekonomika — visų pirma mokslas apie žmonių veikimą ir bendradarbiavimą ribotų išteklių pasaulyje.
Du trečdaliai gyventojų įsitikinę, kad būtina sustiprinti ekonomikos mokymą mokyklose. Jauni žmonės teigia, kad būtent čia įgyja daugiausia žinių, vyresni dažniausiai mini universitetą, profesinę mokyklą ir praktiką.
"Tai, kad jaunimas daugiau žinių įgyja mokyklose, galima sieti su faktu, kad ekonomika čia privaloma nuo 2002 m. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad ir dabar jos mokymas vis dar fragmentiškas — vieneri mokslo metai, 31 valanda. Mažai laiko, mokiniams ir mokytojams trūksta motyvacijos, maža to, šį, tokį svarbų dalyką, dažniausiai moko visai kitų sričių specialistai", — teigia Lietuvos švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
Prastą situaciją rodo ir tarptautiniai tyrimai. Lietuvos penkiolikmečių ir suaugusiųjų finansinės žinios prastesnės nei EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių narių vidurkis, finansinis išprusimas atsilieka nuo Rusijos ir Lenkijos, ir tik nedaug lenkia skurdžias Lotynų Amerikos šalis.