VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Lietuvai gali prasidėti sunkūs laikai. Socialinė krizė Baltijos šalyse, kuri kilo dėl rekordinio gyventojų skaičiaus mažėjimo ir darbingo amžiaus gyventojų nutekėjimo, bus pastiprinta išorės paramos mažinimu dideliu mastu, rašo portalas Rubaltic.
Nepaisant to, kad tik Vakarų "humanitarinė pagalba" gali išgelbėti Baltijos valstybes nuo socialinio žlugimo, per ateinantį dešimtmetį Lietuva, Latvija ir Estija susidurs su kritiniu dotacijų iš Europos Sąjungos fondų sumažinimu.
"Europos finansavimo praradimas pramuš Baltijos šalių biudžetuose tokią skylę, kad jų ekonomikos grims į dugną", — sakoma straipsnyje.
Be to, iki 2020 metų gali visiškai pasibaigti Rusijos tranzitas, kuris yra vienas iš pagrindinių Baltijos šalių biudžeto pajamų šaltinių.
Klausimo istorija
Baltijos šalys niekada nebuvo ekonomiškai savarankiškos. Sovietmečiu Baltijos šalys buvo labiausiai klestinčios socialiai ir ekonomiškai palyginti su kitais TSRS regionais, nes jos vaidino "socializmo vitrinos"vaidmenį.
Sąjungos centro sąskaita Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vystėsi energetika, transporto ir jūrų uostų infrastruktūra bei pramonė.
Iki šiol tarybinė infrastruktūra, nors dėvėta ir nepaliesta industrializacijos, vis dar išlieka viena iš Baltijos respublikų ekonomikos pamatų, rašoma straipsnyje.
Be to, sėkmingas, kaip manoma, Lietuvos, Latvijos ir Estijos perėjimas nuo socializmo į rinkos ekonomiką nebūtų toks sėkmingas, jei ne didelio masto finansiniai įliejimai iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko ir kitų tarptautinių finansinių organizacijų.
Pinigai už JAV paramą
Pasibaigus sovietmečiui Baltijos valstybės gaudavo paskolas dėl dviejų veiksnių. Pirma, jos nuosekliai vykdė reformas "pagal TVF ir kitų kreditorių receptus", ir antra, jos vykdė proamerikietišką užsienio politiką. Šių priežasčių dėka Baltijos šalys išėjo iš krizės greičiau nei kitos posovietinės respublikos.
"Būtent paklusnumas anglosaksų nurodymams leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai tikėtis JAV, turinčių išskirtinę įtaką viršvalstybinėse finansinėse institucijose, paramos", — sakoma straipsnyje.
Tačiau per daugiau nei du dešimtmečius Baltijos šalys taip ir netapo savarankiškomis ekonomine prasme — "Baltijos šalys "atsisėdo ant adatos" dotacijų iš ES struktūrinių fondų", ir jie joms duoda apie tris procentus BVP. Jei atsižvelgti į tai, kad ekonomikos augimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudaro maždaug 2-3%, be Europos paramos šis augimas būtų buvęs neigiamas.
Pasak Lietuvos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, pagalba iš ES gali žymiai sumažėti nuo 2020 metų, tuo metu kai kurie Lietuvos ekonomikos sektoriai yra beveik visiškai priklausomi nuo išorės paramos. Latvijos ir Estijos valdžios institucijos taip pat yra susirūpinusios dėl rimto paramos sumažėjimo.
Netgi dabar Europos valdžios institucijos atmeta Baltijos šalių paraiškas. Europos Komisija atsisakė bendrai finansuoti Visagino atominės elektrinės statybą ir prižiūrėti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, nedavė pinigų ir Latvijos bei Estijos energetikai.
Kai pagalba trukdo
Europos dotacijos neatnešė naudos Baltijos šalims — Vilnius, Ryga ir Talinas pamiršo, kaip užsidirbti savarankiškai. Dideli infrastruktūros projektai, kuriems buvo skiriama pagrindinė Europos lėšų dalis, yra nerentabilūs ir nuostolingi, o seni ekonominiai ryšiai sunaikinti.
"Baltijos šalių rusofobijos koncepcija atkerta Vilnių, Rygą ir Taliną nuo bendradarbiavimo ne tik su Rusija, bet ir su integraciniais projektais, kuriuose dalyvauja Rusija", — rašo Rubaltic.
Faktiškai Baltijos respublikoms lieka tik dveji metai, kad išmoktų užsidirbti pinigus savarankiškai ir išvengtų ekonominės ir demografinės katastrofos, apibendrina portalas Rubaltic.
