Taip sutapo, kad šis vandalizmo išpuolis įvykdytas Lenkijos vadovo Andrzejaus Dudos vizito fone. Jam neprieštaraujant, Lenkijoje griaunami paminklai tarybų kariams-išvaduotojams, paaukojusiems gyvybę išvaduojant lenkus nuo fašizmo.
Nuo neapykantos iki meilės
Trijų dienų Andrzejaus Dudos vizitą į Lietuvą vietos žiniasklaida pavadino "istoriniu". Po penkerių metų susilaikymo, dėl lenkų tautinės mažumos problemų, Vilnius ir Varšuva susiliejo meilės ekstazėje. O "politine viagra" dviem užsispyrusioms šalims tapo energetikos projektai ir arši rusofobija.
Trys nykštukiniai "Baltijos tigrai" ir anksčiau nepuoselėjo šiltų jausmų Maskvai. Jie visada atsakingai atliko "amerikiečių šunelio", lojančio ant "rusiško lokio", vaidmenį. Tačiau jų bendra dalis Europos Sąjungos politikoje ir ekonomikoje nėra tokia reikšminga, kad Senoji Europa spręsdama svarbius klausimus atsižvelgtų į Vilniaus, Rygos ir Talino nuomones.
Visus metus po TSRS žlugimo Lietuva, Latvija ir Estija stropiai kovojo už mylimiausios Vašingtono žmonos vaidmenį Europos lovoje. Kiekvieną žodį iš kitos vandenyno pusės jos suvokė kaip raginimą imtis veiksmų. Bet šeimininkas, po ilgų priekabiavimų, apdovanojęs brangiomis dovanomis gavo sutikimą iš pagrindinės regiono gražuolės — Varšuvos ir paskyrė ją vyresniąją žmona Rytų Europos hareme. Dabar, ką Varšuva pasakys, tą Baltijos šalys ir vykdys.
Lenkija traukia Europos antklodę ir perrašo istoriją
Lenkija Rytų Europos lyderės vaidmenyje aktyviai įsijungė ne tik į JAV SGD interesų iškėlimą Europoje, bet ir užtvirtino svarbius Baltijos šalims struktūrinius projektus. Tai ir JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) naudojimas regione, ir energijos tilto su Lietuva statyba, kad padėtų Baltijos valstybėms po atjungimo nuo energijos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva), ir geležinkelio "Rail Baltica" statyba, kuri per Lenkiją sujungs Baltijos šalis su Europa.
Lenkija perėmė iš Baltijos šalių ir lyderystę antirusiškame fronte. Šiandien Varšuva aktyviau net nei Lietuva po TSRS žlugimo perrašo Antrojo pasaulinio karo ir pokario santvarkos Europoje istoriją. Varšuva bando ištrinti iš istorinės atminties ne tik lenkų dalyvavimą Holokauste, bet ir Raudonosios armijos vaidmenį Lenkijos išvadavime nuo nacių okupantų. Ir įgyvendina tai. Čia Lenkijai padeda ir Lietuva.
Paminklai negali atsakyti
Kovoti su tarybų epochos paminklais po TSRS žlugimo lietuviai pradėjo vieni iš pirmųjų. Tiesa, reikia įvertinti, kad darė tai gana civilizuotai. Paminklai nebuvo niokojami, kaip dabar Ukrainoje ir Lenkijoje, o atsargiai demontuojami ir gabenami į uždaromų fabrikų ir gamyklų užkiemius, pastatytus, kaip šiandien priimta sakyti Lietuvoje, "tarybinės okupacijos" metais.
O vienas apsukrus Lietuvos gyventojas netgi sugalvojo, kaip išvystyti iš tarybų simbolikos, kurios demonstravimą Lietuvoje šiandien draudžia įstatymai, sėkmingą verslą. Simboliška, kad tai pasirodė esąs represuoto ir ištremto į Sibirą lietuvių valstiečio sūnus Viljamas Malinauskas.
Už savo pinigus Malinauskas surinko ir suvežė iš visos Lietuvos į vieną vietą beveik visus demontuotus tarybų epochos paminklus. Netoli Druskininkų, Druskonio ežero pakrantėje išaugo privatus tarybų epochos Grūto parkas. Už parko įkūrimą 2001 metais Viljamui Malinauskui net įteikta tarptautinė Nobelio premija. Kaip nurodyta dokumente: "Už laimėjimus, kurie pirmiausia sukelia juokią, o vėliau verčia susimąstyti".
Ir štai Grūto parke artimiausiu metu gali pasirodyti nauji eksponatai. Šunskų miestelio seniūnas Rimantas Lekeckas ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė rajono valdžiai išardyti paminklą NKVD pareigūnams, žuvusiems kovoje su "miško broliais", ir perduoti jį į Grūto parką.
Toks radikalus pasiūlymas buvo pateiktas po to, kai po Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo 100-mečio minėjimo, euforijos apimti patriotai nacionalistai išniekino paminklą sovietų ir nacių simboliais. Dabar policija aiškinasi visas vandalizmo išpuolio aplinkybes.
Anksčiau memorialą saugojo įstatymas. Jis buvo įtrauktas į valstybės saugomų kultūros objektų registrą. Tačiau neseniai jį pašalino iš šio sąrašo pareigūnai-patriotai. Dabar paminklo likimas Marijampolės savivaldybės rankose.
Jei deputatai balsų dauguma nuspręstų, jog būtina ištrinti iš lietuviškos istorijos atmintį apie kovotojus, žuvusius nuo "miško brolių" rankų, jie sukels precedentą ir į Grūto parką greitai suveš šimtą kitų paminklų, įrengtų tarybų karių, kurie žuvo išlaisvindami Lietuvą nuo fašistų, kapuose.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone